Birutės Gudelienės paskiausias turinys

  1. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    The Realization of Phonetic Orthography Principle in the Early Lexicography of S. Daukantas Summary. The data for the article were collected from Žodrodis (1838) by Simonas Daukantas with additional reference to the data of the headlines of Epitome Historiae Sacrae, hand-written dictionaries...
  2. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Literatūra ir šaltiniai Daukantas, Simonas, Abecieļa lîjtuwiû-kalnienû ir źiamajtiû kałbos, Petropilis: K. Krajaus spaustuvė, 1842. Daukantas, Simonas, Lenkų–lietuvių kalbų žodyno medžiaga, Cz (czerwcowy) – Z, saugomas LLTI rankraštyne, šifras SD 13, [trūksta pirmųjų 24 puslapių]. Daukantas...
  3. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Išvados 1.Ankstyvojoje Daukanto leksikografijoje didžiausią rašybos dalį užima fonetinis rašybos principas, jis yra susijęs su šaknies rašyba, tačiau rašybos atvejų pasitaikė ir galūnėse. 2. Fonetinis rašybos principas reiškiamas sudėtiniais rašmenimis su diakritikais, atspindi įvairias...
  4. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Rašmuo su graviu <è> Žodrodyje taip pat žymi ilgąjį kirčiuotąjį balsį [e·] (1x), pvz.: nuzèminimas ~ nužeminimas 20. Jis dar žymi aukštaičių [e̤·], pvz.: absîièmîm’s ~ apsiėmimas 25, absîjèmîm’s ~ apsiėmimas 26. Tik keli rašmenys su pagrindu <i> (<ī, ï, ī>) žymėjo ilgajį [i·]. Tam tikrais...
  5. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Viena iš ryškesnių Žodrodžio fonetinių ypatybių – minėtas siaurasis neįtemptasis šiaurės žemaičių kretingiškių balsis tarp [u] ir [o] – [ọ] – negalūniniuose žodžių skiemenyse ir prieš galūnes su siauruoju vokalizmuŽr. Antanas Salys, Raštai, t. 4: Lietuvių kalbos tarmės, p. 37. – rašomas <ù> arba...
  6. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Trumpieji balsiai Rašmuo su graviu <è> nuo Žodrodžio vidurio palaipsniui pakeičia rašmenį su akūtu, vartotą iki 25 puslapio. Dažniausia <è> žymėjo tarminį [ẹ]. Epitome Historiae Sacrae lietuviškose antraštėse rašmuo su graviu <è> žymi trumpąjį balsį [ĕ], pvz.: Jozuèso smertis ~ Jozuės smertis...
  7. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    MLL rankraštiniame žodynėlyje sudėtinių rašmenų rasta akivaizdžiai mažiau nei Žodrodyje – tik keli variantai, visi žymi trumpąjį arba ilgąjį balsį [a·], pavyzdžių iš LL visai nerasta. Vartoti keli sudėtiniai rašmenys su pagrindu <e>, tai <è>, <ę>, <ĕ>, <ẽ>, pvz.: wèriszkas ~ vyriškas 36...
  8. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Su rašybos principais glaudžiai susijęs Daukanto raidynas, kurio šaltinius yra aptaręs P. Jonikas (tai Daukšos, Sirvydo darbai) ir susisteminęs kai kurių Daukanto darbų (Būdo, Pasakų Phedro) ir vadovėlių Prasmos ir Abeciełos duomenis. Jis aprašė Daukanto vartotą raidyną, kurio rašmenimis žymėti...
  9. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Rašybos principų tendencijos. Daukanto ankstyvosios leksikografijos rašybos principų tyrimai XVI–XVII a. Rytų Prūsijoje pagrindiniai balsių rašybos principai buvo du. Tuo metu daugiausia buvo remtasi fonetiniu principu, tačiau kai kuriuose to meto Rytų Prūsijos raštuose išsiskyrė formų...
  10. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Įvadinės pastabos Šio straipsnio tikslas – ištirti tik fonetinio rašybos principo raišką Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje. Išsikelti šie uždaviniai – nustatyti, kaip šis principas realizuojamas ir kuo jis Daukanto darbe išskirtinis. Darbo objektas – duomenys, rinkti iš tyrimo šaltinių –...
  11. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Fonetinio rašybos principo realizacija S. Daukanto ankstyvojoje leksikografijoje

    Santrauka. Straipsnyje ištirta ir patikslinta, kad ankstyvojoje Daukanto leksikografijoje didžiausią rašybos dalį užima fonetinis rašybos principas, kuris daugiausia susijęs su šaknies rašyba, tačiau tokių rašybos atvejų pasitaikė ir galūnėse. Fonetinis rašybos principas reiškiamas sudėtiniais...
  12. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Tikrinių vardų galūnių adaptavimo ypatumai Simono Daukanto ir Simono Stanevičiaus „Epitome Historiae Sacrae“ vertimuose

    The Endings of Proper Names in Simonas Daukantas’ and Simonas Stanevičius’ Translations of Epitome Historiae Sacrae Summary. The relevance of the article lies in the analysis of standardizing biblical proper names and their comparison because there have been no well-established orthography of...
  13. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Tikrinių vardų galūnių adaptavimo ypatumai Simono Daukanto ir Simono Stanevičiaus „Epitome Historiae Sacrae“ vertimuose

    Literatūra ir šaltiniai Ambrazas, Vytautas, Svetimų tikrinių vardų rašymas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Baltrušaitienė, Indrė, Svetimvardžių rašymo tradicijos formavimasis Lietuvoje, magistro darbas (rankraštis), Vilnius: Vilniaus universitetas, 2009. Daukantas, Simonas, Abecieļa...
  14. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Tikrinių vardų galūnių adaptavimo ypatumai Simono Daukanto ir Simono Stanevičiaus „Epitome Historiae Sacrae“ vertimuose

    Išvados 1.Remiantis tyrimu nustatyta tokia tikrinių vardų galūnių adaptacija Daukanto ir Stanevičiaus darbuose: adaptuojant išlaikomi pridedamų galūnių balsiai, adaptuojant išmetami pridedamų galūnių balsiai arba vardai visiškai neadaptuojami (nepridedama lietuviška galūnė). 2. Stanevičius...
  15. Birutė Gudelienė

    Straipsnis Tikrinių vardų galūnių adaptavimo ypatumai Simono Daukanto ir Simono Stanevičiaus „Epitome Historiae Sacrae“ vertimuose

    Vardai rašomi ir be galūnės (12x), pvz.: Batuel ~ Betuelis (6), Eliezer ~ Eliezeras (14), Efraim ~ Efraimas (15), Iabes ~ Jabešas (19), Ieriko ~ Jerichas (19), Manases ~ Manasas (24), Moses ~ Mozė (25), Noe ~ Nojus (26), Raguel ~ Raguelis (33), Saul ~ Saulius (35), Semei ~ Semas (36), Rakel ~...
Grįžti