Rasos Banytės-Rowell paskiausias turinys

Šyša and Rusnė Finds: An Introduction to Local History Research Summary. This study publishes for the first time from a cemetery known as Švedkapiai (Swedish Graves) or Maro kapeliai (Plague graves) from the village of Šyša (Šilutė District, former Heydekrug) in the Nemunas Delta (Fig. 1, 2)...

Literatūra Apala, Zigrīda, «Daži uz Livonijas kara laiku attiecināmi atradumi Cēsu pilī», Archeoloģija un etnogrāfija, XIV, Rīga, 1983, p. 14–23. Bezzenberger, Adalbert, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner, Stuttgart, 1889. Cimermane, Ieva, «Zemgaļu 16 gs. bronzas skārda vainagi»...

4. Šyšos senųjų kaimo kapinių – Švedkapių, Maro kapelių – vardai galėjo kilti iš XVII a. švedų siautėjimų apylinkėse, gyventojų netekčių, netrukus dar padidėjusių XVIII a. pradžioje dėl maro, kolektyvinės atminties. Gali būti, kad Švedkapiai kaip „svetimi“, „nešvarūs“ buvo apleisti XVII a...

Išvados 1. Šyšos kaimo Švedkapiuose 1929 ir 1954 m. aptikti radiniai liudija apie Nemuno deltos regione esantį svarbų laidojimo paminklą, kurio chronologija galbūt prasideda Viduramžiais (remiantis šešialapės segės forma) ir siekia bent jau XVII a. Senkapių vietą ateityje reikia patikrinti...

Taigi istoriniai duomenys rodo, kad XV–XVII a. šiaurinių Prūsijos sričių ryšiai su Kuršu, leidę plėtotis kultūriniams mainams, buvo gana intensyvūs. Jeigu sidabrinės burbulinės segės į Nemuno deltą neatkeliavo iš Kuršo kartu su savininkėmis, tai jos galėjo būti atvežtos prekeivių ar gamintos...

Šyšos ir Rusnės žiedinių segių su burbulais formos labai panašios į tuo pat metu madingų Kurše papuošalų formas. Tai tarsi Kuršo valstiečių aprangos elementai, atkeliavę į Nemuno žemupio apylinkes. Galima daryti dvi prielaidas – vėlyvųjų žiedinių segių mados turėjo bendrų bruožų visame Rytų...

Kad Kuršo auksakaliai gamino seges specialiai valstiečių rinkai, rodo XVII a. Rygos auksakalių dokumentai, kuriuose minimos „Bauer-Bretz“, „Wepen-Bretz“, t. y. valstiečių, segės, vilainių segėsŽr. Jānis Straubergs, «Latviešu saktu kalēju amats un Rīgas latviešu rotas», p. 104.. Ryga XVII a. jau...

Smuklininkams ir valstiečiams leista turėti po vieną „londonietišką“ švarką, tokio pat audinio ar odinę liemenę, gero audinio kelnes, tačiau viskas turėjo būti be perkirpimų, apsiuvų ir nespalvota. Draustos auksinės ir šilkinės apykaklės, plunksnos, damaskinės liemenės, aksominiai kaspinai apie...

Šyšos ir Rusnės moterų papuošalai – aprangos regionalumo / bendraeuropietiškumo, socialinės mirusiųjų kilmės ir tapatumo tyrinėjimų šaltiniai Aptartų Šyšos radinių ir Rusnės moterų kapų nr. 3, 4, 14, 18 įkapių pobūdis užmena mįslę, kokiam socialiniam sluoksniui priklausė jų savininkės. Ar...

Kitas švedų karinių dalinių pasirodymas Klaipėdos valsčiuje žinomas 1678 m. Tų metų lapkritį 16 tūkst. karių švedų korpusas, vadovaujamas Livonijos gubernatoriaus gen. Henriko Horno, per Kuršą traukė į Prūsiją. Pakeliui buvo apgulta Klaipėda. Nepavykus ją paimti, buvo patraukta per Priekulę...

Klaipėdos krašte užfiksuotus vadinamuosius švedkapius ar švedų įtvirtinimus (Schwedenschanzen), regis, pirmiausia galėtume sieti su žodine tradicija, įamžinusia XVII a. įvykius. 1629–1635 m. Klaipėda ir jos apylinkės pagal 1629 m. Altmarke pasirašytas paliaubas tarp Švedijos ir Lenkijos su...

Interpretacija: galimos Šyšos Švedkapių vardo ištakos, Šyšos ir panašūs Rusnės radiniai kaip gyventojų socialinės ar etninės kilmės ženklai Šyšos Švedkapių vardo tradicijos prielaidos Švedkapių vardas kaip laidojimo paminklų epitetas dab. Lietuvoje pasitaiko dažnai. Šią problematiką pradėjo...

Šyšos žiedinės segės su burbulais atspindi supaprastintą tokių burbulinių sidabrinių segių kaip iš Rusnės kapų nr. 3, 14 formą. Šyšos segių graviravimas taip pat yra supaprastintas, palyginti su sidabrinių Rusnės kapų nr. 4, 18 segių raižiniais, kurie turi pirmiau aptartų paralelių, rastų Rytų...

Latvių archeologai žiedines seges laiko atneštomis viduramžiais vokiečių, nors jas vėliau perėmė vietiniai latvių valstiečiai, ir tokios segės galiausiai tapo tradicinio kostiumo dalimiŽr. Valdemārs Ģinters, «Dažas zemgales 17. – 18. g. s. sudraba saktis», p. 96; V. Urtāns, «Vinakalna kapulauks...

Grįžtant prie pirmiau minėtų analogų iš Lietuvos, reikia pasakyti, kad Gėliogalių lobio segė, kuri „Senovės lietuvių papuošalų“ albume buvo datuota XIII–XIV a., neturi išraiškingų burbulų ir yra tikrai kito, ankstyvesnio, stiliausŽr. „Lietuvių liaudies menas“, p. 339, pav. 583.. Minėta segė iš...