Aušros Dambrauskienės paskiausias turinys

The Conception of the Ultima Ratio Principle Summary. In the process of criminalization of certain offenses, the relevant requirements for legislature must be raised, which limit discretion of legislature and do not allow distorting the essence of criminal law. The theory of criminalization...

Literatūra Norminiai teisės aktai Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Valstybės žinios, 2000, nr. 89-2741. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13, 162, 191, 196, 197, 203, 206, 216, 219, 221, 309 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 198 (1) ir 198 (2) straipsniais...

Išvados 1. Paskutinės priemonės (ultima ratio) principas reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė, labiausiai suvaržanti asmens teises ir laisves priemonė, tiek kuriant baudžiamąjį įstatymą, tiek jį taikant, turi būti pasitelkiama tik išimtiniu atveju, kai kitos tiek teisinio, tiek neteisinio...

Taip pat ultima ratio principo negalėtume laikyti ir minėtų specialiųjų baudžiamosios politikos principų sudedamąja dalimi, nes minėti specialieji principai iš esmės veikia jau sukurtų ir taikomų baudžiamųjų teisės normų atžvilgiu, t. y. tada, kai jau kalbama apie konkrečią baudžiamosios teisės...

Kitas klausimas, kokią vietą minėtoje sistemoje šis principas turėtų užimti? Paprastai teisės principai, taigi ir baudžiamosios politikos principai, skirstomi į bendruosius, kurie būdingi visoms teisės šakoms, skirtoms nusikalstamumo kontrolei ir prevencijai užtikrinti, ir specialiuosius –...

Bendruoju požiūriu baudžiamosios politikos principais laikytinos tam tikru visuomenės vystymosi istoriniu laikotarpiu susiformavusios pagrindinės idėjos, pradai, kurie išreiškia valstybės baudžiamosios politikos nuostatas ir baudžiamosios, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės normų...

Taigi ultima ratio principas laikytinas baudžiamosios politikos principu. Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apskritai yra baudžiamosios politikos sampratų įvairovė: nuo labai plačios, t. y. tiek baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis (įskaitant ir teismų praktiką), tiek kitomis...

Reikia pasakyti, kad griežčiausios priemonės principas laikomas baudžiamosios politikos dalimi ir Europos Sąjungos teisėje. Keturiolikos Europos šalių profesorių, sudariusių Europos baudžiamosios politikos iniciatyvą (ECPI), 2009 m. gruodžio mėn. paskelbtame manifesteŽr. European Criminal Policy...

Šią išvadą taip pat pagrindžia ir represijos ekonomiškumo nuostata, pagal kurią baudžiamajame įstatyme nustatytos sankcijų ribos ir bausmių, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo taisyklės turi sudaryti teisines prielaidas teismams parinkti ir skirti minimalias bausmes ir kitas...

Kai kurie Lietuvos autoriai taip pat pabrėžia ultima ratio principo reikšmę pripažįstant veikas nusikalstamomis. Štai O. Fedosiuk teigia, kad „legitimus kriminalizavimo aktas turi būti pagrįstas ne tik vertinamo elgesio pavojingumu ir ginamo teisinio gėrio svarba, bet ir baudžiamosios...

Taigi, kaip matyti, baudžiamosios teisės kaip griežčiausios priemonės principu teismas pakankamai dažnai remiasi tose bylose, kur tenka taikyti baudžiamojo įstatymo normas, kurios kriminalizavimo požiūriu yra perteklinės arba netinkamos juridinės technikos rezultatas (nepakankamai aiškios...

Iš tikrųjų baudžiamosios teisės normų taikymo ribas apibrėžęs baudžiamosios teisės paskirtimi ir bendraisiais teisės principais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad „negali būti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant išimtinai...

2. Ultima ratio kaip baudžiamosios politikos principas Kaip minėta, ultima ratio principas vien abstraktaus pobūdžio idėja įstatymų leidėjui negalėtų būti dėl imperatyvaus pobūdžio, jam suteikiamo konstitucinių ar panašias funkcijas atliekančių organų. Be to, ultima ratio įtvirtinto expressis...

Antroji ultima ratio principo reikšmės problema, pasak D. Husak, yra ta, kad kitos ne baudžiamosios priemonės (naudojamos mažinant, pavyzdžiui, tokių nusikaltimų kaip išžaginimas, skaičių) gali visada tik papildyti, tačiau ne pakeisti baudžiamąsias priemones. Neįmanoma įsivaizduoti pasaulio...

D. Husak apskritai skeptiškai žiūri į ultima ratio principo galimybes efektyviai riboti baudžiamosios teisės galias ir jo galimybes būti savarankiškam, nepriklausomam, juo labiau konstituciniam principui. Pagal šį autorių, problemiškas yra pats ultima ratio principo tradicinis „apsauginis...