Rimvydo Laužiko paskiausias turinys

The Development of Social Organization in Dubingiai Microregion in the 1st – the Middle of the 16th Century: A Theoretical Model Summary. The study presents the results of social organization change. Based on I. Prigogine’s systems theory and theories of social capital, a general theoretical...

Literatūra Aleksandravičius, Egidijus; Antanas Kulakauskas, „Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija“, Darbai ir dienos, 2001, t. 28, p. 7–31. Ant Šatrijos kalno Joninių naktį raganos renkasi, BsTB 12 203-13, Vilnius: Aruodai, 2003–2013. Beresnevičius, Gintaras, Baltų...

4. Trečiuoju laikotarpiu (XI–XIII, XVI a.) toliau vyko turtinės diferenciacijos ir ja grįstos socialinės diferenciacijos procesai, formavosi LDK viduramžių feodalinė visuomenė. Tačiau, skirtingai nuo feodalizacijos procesų krikščioniškoje Vakarų Europoje, besiformuojančioje LDK valstybės erdvėje...

3. Antruoju laikotarpiu (II–IV, XI–XIII a.) pasikeitęs ekonominis gyvenimas sudarė sąlygas iškilti monogaminei šeimai kaip savarankiškam ekonominiam bei socialiniam vienetui, padidino pardavimui skirtos produkcijos kiekį ir sukūrė prielaidas individualiai privatinei žemės nuosavybei. Tai sudarė...

2. Pirmuoju laikotarpiu (I–II, IV a.) Dubingių mikroregione vyravusi ūkinės veiklos struktūra skatino visus bendruomenės narius veikti kartu, bendruomenės buvo nedidelės, pakankamai mobilios ir išsibarsčiusios dideliuose plotuose, skirtingų bendruomenės narių (grupių) socialinė diferenciacija...

Išvados 1. Remiantis požiūriu, kad populiacijos dydis yra vienas svarbiausių socialinės sistemos parametrų, straipsnyje modeliuojamo visuomenės raidos proceso atskaitos tašku pasirinktas gyventojų skaičius (populiacijos dydis), o socialinės organizacijos raidos stimuliuojančia jėga pripažįstamas...

Trečiuoju laikotarpiu turėjo nusistovėti ir specifiniai LDK senjoro ir vasalo santykiai, kai senjoro žeme tampa ne tik ta, kuri priklauso jo šeimai (tėvonija) ar dirbama jo valstiečių, bet ir ta, kurią valdo jo vasalai. Tokius pakeitimus bandė įvesti Mindaugas, o natūraliai jie turėjo įvykti...

Socialinės organizacijos požiūriu trečiuoju laikotarpiu LDK išgyveno ilgą intensyvios evoliucijos laikotarpį nuo ankstyvosios valstybės XIII a. iki brandžios viduramžių valstybės XVI a., nuo asmeniniais „tėvo ir sūnaus“ ryšiais grįstos žemėvaldos iki teritorijos kaip topografinio vieneto su...

Tokiam valdančiojo elito „nesupratingumui“ įtaką galėjo padaryti santykinai nedidelė „Mindaugo Lietuvos“ kultūrinė ir tautinė įvairovė bei krikščionybės kaip universalių „socialinių klijų“ būsimoje daugiatautėje imperijoje nesuvokimasMindaugo krikšto poveikis baltiškai pasaulėžiūrai nėra plačiau...

Asmeninių ryšių ir socialinių interakcijų specifika suformuoja trečiajam laikotarpiui būdingą visuomenės tinklaveiką, kurios svarbiausi bendrieji požymiai buvo asmeninių ir grupių ryšių bei socialinių interakcijų „globalėjimas“, bendruomenių uždarumo mažėjimas ir įvairovės augimas. Kaip ir...

Pasikeitusį globalių asmeninių ryšių pobūdį rodo tai, kad šiuo laikotarpiu lietuviški asmenvardžiai atsiranda rusėniškuose ir lotyniškuose rašytiniuose šaltiniuose. Tai reikštų, kad besiformuojančios LDK valdantysis elitas kaimynų suvokiamas jau ne kaip abstraktūs „barbarai“, bet kaip konkretūs...

Socialinės interakcijos bendruomenės viduje turėjo išlikti panašios kaip ir antruoju laikotarpiu. Trečiuoju laikotarpiu daugiausia pastebimas socialinių interakcijų tarp skirtingų bendruomenių intensyvėjimas ir valdančiojo elito „globalių“ socialinių interakcijų sustiprėjimas. Socialinės...

Šiame bendrame visuomenės raidos kontekste bendruomenės viduje svarbiausi turėjo būti grupių (šeimų) ir asmeniniai horizontalūs ryšiai. Dėl pagoniškos pasaulėžiūros tolerancijos ir besiformuojančios valstybės daugiakultūriškumo horizontalūs ryšiai (ypač aukštesniųjų socialinių sluoksnių) turėjo...

Mažinant atskirtį svarbų vaidmenį atliko trilaukė sėjomaina, kuri dėl efektyvesnio ūkininkavimo bei naujų žemės ūkio kultūrų ir technologijų sukūrė gerokai didesnes pridedamąsias vertes nei dvilaukė sėjomaina. Tai sąlygojo pakankamai stipraus kaimiško žemdirbių „vidurinio sluoksnio“...

Dėl pagonybei būdingos ciklinės (ne linijinės) laiko sampratos „ankstyvųjų laikų giminės ne tik neturėjo paveldimų vardų, bet ir ilgesnės giminės tradicijos, genealoginio pasakojimo“Ten pat, p. 242–243.. Ciklinis laikas skatino horizontalųjį, o ne linijinį laike ištęstą giminystės suvokimą, ne...