Eugenijos Martinaitytės paskiausias turinys

The Impact of Creative Industry on Economic Growth Summary. This article presents the study how the creative industries influence the growth of economy. The concepts and definition of the creative industries are described in the context of innovations. The relationship between the cultural...

Literatūra Bessant, John, Innovation and Entrepreneurship, Chichester: Wiley, 2011. Bessant, John, Soft Innovation: Economics, Product aesthetics, and the Creative Industries Prometheus: Critical Studies in Innovation, 2013. Eurostat, Cultural statistics, Luxembourg: Publications Office of the...

Atlikta statistinė analizė rodo, kad ši šaka Europoje sudaro apie 2 proc. visos ekonomikos, o ekonomikos ir kūrybinių industrijų ciklų analizė leidžia teigti, kad kūrybinių industrijų sektorius yra ganėtinai atsparus pokyčiams ekonomikoje. Lietuvoje kūrybinių industrijų sektorius sukuria beveik...

Trys pirmaujančios šalys pagal kūrybingumo indeksą yra Švedija, JAV ir Suomija. Šalių ekonominės padėties bei kūrybingumo indekso analizė atskleidžia stiprų kūrybiškumo ryšį su ekonomikos gerove šalyse, taigi kūrybiškumo skatinimas bei kūrybinio sektoriaus vystymas dabartinėje ekonomikoje gali...

2 lentelė. Atskirų šalių kūrybingumo indeksasNr.RodiklisŠalis, esanti pirmoje vietojeLietuvos vieta tarp pasaulio šalių-Technologinio veiksnio įvertinimo rodikliai1.Lėšos, skirtos moksliniams tyrimams ir plėtrai, proc. nuo BVPIzraelis362.Darbo vietos, susijusios su moksliniais tyrimais ir...

Globalus kūrybingumo indeksasŽr. Richard Florida, Charlotta Mellander, Kevin Stolarick, Creativity and Prosperity: The Global Creativity Index, pp. 16‒24. remiasi trimis veiksniais, kurie reikšmingi ilgalaikiam ekonomikos augimui: technologijomis, talentu ir tolerancija. Naujų technologijų...

3. Kūrybingumo matavimo būdai Kūrybingumo rodiklių tiksliai įvertinti yra neįmanoma, bet autoriai bando klasifikuoti šalis pagal tam tikrus kūrybingumo pasireiškimo aspektus. FloridaŽr. Richard Florida, The Rise of the Creative Class: And How It’s Transforming Work, Leisure, Community and...

2009 metais Europos Sąjungoje namų ūkių išlaidos kūrybinių industrijų produktams vidutiniškai sudarė 3,7 proc. visų išlaidų. Didžiausios išlaidos buvo Danijoje, Suomijoje ir Čekijoje, mažiausios Graikijoje, Lietuvoj ir Liuksemburge. Pasiskirstymas tarp išlaidų sektoriaus šakoms šalyse yra...

Kiekybinis vertinimas, Eurostato duomenimis, pagal užimtumą, pridėtinės vertės sukūrimą, importo ir eksporto apimtis rodo, kad kūrybinių industrijų sektoriuje Europos Sąjungoje dirba apie 1,7 proc. visų užimtųjų. Atskirose šalyse šis rodiklis svyruoja tarp 0,4 ir 3,2 proc. Lietuvoje kūrybos...

KI tampa vis labiau matomos, nes teikia eksportui pasaulinėje rinkoje vis didėjančius išteklius. Pastarojo laikotarpio duomenimis, KI vertė pasaulyje sudaro 2,25 trilijonų JAV dolerių, o paskirstant pagal atskirus segmentus atrodo taip: muzikinės kompozicijos ir gamyba sudarė 40 milijardų JAV...

Kūrybinių industrijų ir ekonomikos ryšys bei rezultatai analizuojami lyginant pagrindinius rodiklius atskirose šalyse. Įvertinus užimtumo, eksporto ir importo bei namų ūkių išlaidų kūrybinių industrijų produktams dalies rodiklius Europos Sąjungos šalyse galima apibūdinti KI būklę Lietuvoje...

Lietuvoje kūrybinių industrijų sritis vis daugiau pritraukia tyrėjų dėmesį. Ekonominiai ir finansiniai šio sektoriaus aspektai buvo nagrinėjami M. StarkevičiūtėsŽr. Margarita Starkevičiūtė, Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas, 2003., R. Vaicenavičiaus, R...

Kūrybinių industrijų ir ekonomikos augimo dvejopą ryšį nagrinėja daugelis autoriųŽr. Jason Potts, Stuart Cunningham, John Hartley, Paul Ormerod, “Social Network Markets: A New Definition of the Creative Industries,” 2008; Emilia Ţiţan, Vergil Voineagu, Monica Todose, “The Impact of...

Dažniausiai kūrybiniai produktai nėra siejami su masiniu vartojimu, tik nedidelė dalis kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių gali pasinaudoti masto ekonomijos galimybėmis, jiems gali būti taikomi kitokie tarptautinės prekybos ar konkurencijos reikalavimai. Esminis skirtumas tarp kūrybinio ir...

Vyriausybinės ir ne pelno siekiančios organizacijos sudaro kultūrinių industrijų sektoriaus institucinės struktūros didžiausią dalį. Šios organizacijos labiau priklausomos nuo viešojo finansavimo ir orientuojamos į jau esamas rinkas, tuo tarpu kūrybinis sektorius orientuojasi į naujas rinkas bei...