Santrauka. Vakarų kultūrose, įskaitant Lietuvą, įvairovės sąvoka savaime, tai yra iš anksto griežčiau neapibrėžus sąvokos taikymo lauko, vaizduotę veikia teigiamai, žadina malonius jausmus: įvairinti reiškia gerinti, įvairiau reiškia puikiau. Iš kur šios nuotaikos, kame jų sklaidos židiniai...
atmintis
bajorija
biologinė įvairovė
civilizacija
dvipoliškumas
ekologija
europos sąjunga
fragmentėjimas
globalėjimas
holokaustas
istorinės traumos
įvairovė
jungtinės amerikos valstijos
jungtinės tautos
kinija
konfucianizmas
konfucijus
kultūrų įvairovė
lenkakalbė lietuvių kultūra
lietuviškumas
moderni lietuvių kultūra
postmodernioji paradigma
tapatybė
unesco
vakarai
vienodėjimas
vienovė
Santrauka. Studija pradedama glaustu filosofinio mąstymo ir filosofinės patirties įvadu: apibrėžiamos esmėtyros, ribotyros, sistemikos, ūminės ir lėtinės patirčių sampratos; išskleidžiamas antropologinis požiūris į filosofiniam tautos apmąstymui svarbiausias prielaidas, o kartu ir reiškinius –...
antisistema
asmuo
atmetimo lankas
bendruomenė
civilizacija
energinio ištekinimo įvija
fenomenologija
filosofija
filosofinė patirtis
filosofinis mąstymas
horizontalioji civilizacija
keturbūvis
keturžina
kultūra
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
nacija
omnivorizmas
pantofagija
pilietija
priešybinių santykių trikampis
rūšis
sistema
tauta
tautinė valstybė
valstybė
vertikalioji civilizacija
visaėdystė
žmogus
žmonija
Lietuvos kultūros tyrimų instituto Lyginamųjų kultūros tyrimų skyrius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedra bei Nankino universiteto Tarptautinių studijų institutas (南京大学,海外教育学院, Kinija) kviečia humanitarininių ir...
Santrauka. įsivaizduokime dvi požiūrio į tautos reiškinį kraštutinybes: viename poliuje sutinkame tautos būties šalininkus, arba ontologus, pasak kurių, tauta yra savarankišką būvį turinti bendruomenė, suvoktina ir aprašytina neprimetant pragmatinės savivalės. Kitame poliuje randame tautos...
bajorija
etnas
fenomenologija
filosofija
istorinė atmintis
konstitucija
lenkiakalbis
lietuva
lietuviai
lietuvių tauta
lietuvos didžioji kunigaikštystė
modernus
neurozė
patologija
politika
politologija
psichoanalizė
senlietuvis
simptomas
tapatybė
tauta
valdovų rūmai
valstietija
valstybė
vilnius
Santrauka. Straipsnį sudaro socialinės fenomenologijos įvadas ir filosofinis tautos reiškinio apmąstymas. Pirmojoje įvado dalyje išskleidžiama vokiečių filosofo Maxo Schelerio ketveriopo žmonių jungimosi teorija, kuria žmogiškieji santykiai rūšiuojami į minią, gyvenamąją bendruomenę, visuomenę...
bendruomenė
demokratija
gyvenamoji bendruomenė
kuopinis asmuo
max scheler
minia
nacija
pilietija
socialinė fenomenologija
tauta
tautinė valstybė
valstybė
visuomenė
žmogiškieji santykiai
Lietuvos kultūros tyrimų instituto Lyginamųjų kultūros tyrimų ir Šiuolaikinės filosofijos skyriai kviečia humanitarinių ir socialinių krypčių mokslininkus dalyvauti rašytiniame simpoziume Tautos beieškant: tarp ontologijos ir ideologijos, kuris vyks 2016 m. sausio 1 – balandžio 30 d. „@eityje“...
Santrauka. Leidinyje nagrinėjami Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų praeities ir dabarties medžiaginės ir dvasinės kultūros, akademinių ir meninių tradicijų, kuopinės atminties ir paveldo, tapatybės išlikimo ir tęstinumo klausimai, taikant tarpdalykines humanitarinių ir socialinių mokslų...
Santrauka. Studijoje aptariamos pagrindinės epistemologinės prielaidos bei mokslotyrinės išvados, kuriomis Immanuelis Wallersteinas, vienas iškiliausių XX–XXI a. socialinio mokslo atstovų, grindžia savo pasaulinių sistemų analizę. Apibūdinama istorinė gamtotyros ir humanitarinių mokslų kaip...
asimptotė
chaosas
dvejinimasis
ekonomika
epistemologija
epochinė slinktis
globalėjimas
immanuel wallerstein
imperija
išlikimas
istoriografija
kapitalizmas
kolonizavimas
kosmosas
krizė
kultūra
kūrybinė pramonė
lietuva
metodologija
mokslotyra
naujieji amžiai
pasaulinė sistema
pasaulinių sistemų analizė
pažanga
plėtra
posovietinis
technologija
valstybė
žmonija
Santrauka. Straipsnio pradžioje, pasitelkus vaizdingą analogiją, atkuriamas emocinis šurmulys, kurį Sigmundo Freudo psichoanalitinės hipotezės turėjo sukelti akademiniuose jo amžininkų kolegų psichologų ir psichiatrų sluoksniuose. Toliau kritiškai apžvelgiamos pagrindinės sąvokos, kuriomis...
dabartinė kultūra
dabartinė visuomenė
etnocentrizmas
feminizmas
globalėjimas
hedonizmas
konsumerizmas
kultūrinis liberalizmas
kultūros tendencijos
masių psichologija
nacionalizmas
postmodernizmas
reliatyvizmas
specializacija
visuomenės tendencijos
Santrauka. Studijoje nagrinėjamas žymaus JAV mąstytojo, civilizacijos teoretiko Francio Fukuyamos požiūris į politinę bei ekonominę žmonijos ateitį, keliant „istorijos pabaigos“ hipotezę. Aptariami nuoseklios ir kryptingos istorijos, naujųjų amžių gamtos mokslo raidos, ideologijų dialektikos bei...
civilizacijos teorija
dialektika
francis fukuyama
globalėjimas
ideologija
istoriografija
laisvoji rinka
liberalioji demokratija
metacivilizacija
politologija
Santrauka. Monografijoje nagrinėjama Maxo Schelerio žinojimo sociologija, kuri pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais Vakarų humanitariniuose bei visuomenės moksluose atvėrė duris naujo pobūdžio sociologiniams epistemologiniams tyrimams, taip pat apibendrino paties Schelerio paskutinio mokslinės...
fenomenologija
idėjų istoriografija
ideologija
intelektinė istoriografija
max scheler
socialinis determinizmas
socialinis žinių sąlygojimas
veimaro respublika
vokietija
žinojimo sociologija
Santrauka. Disertacijoje nagrinėjamos „pasaulinės filosofijos“ idėjos, kurias skirtingais raidos etapais formulavo Honolulu lyginamosios filosofijos sąjūdžio dalyviai. Remiantis Honolulu lyginamosios filosofijos sąjūdyje pasklidusiomis vartosenomis, nustatytos šios kertinės „pasaulinės...
Santrauka. Kritinę istoriografijos metodologiją XIX amžius Europoje pirmą kartą išplėtojo tokie mokslininkai, kaip Leopoldas von Ranke ir Betholdas Georgas Niebuhras. XIX amžius Europoje – smarkaus tautinių valstybių kūrimosi ir įsitvirtinimo laikotarpis. Šitai paaiškina, kodėl kelis...
aplinkotyros istoriografija
dailės istoriografija
ekonominė istoriografija
geografinė istoriografija
kultūrinė istoriografija
pasaulinė istoriografija
politinė istoriografija
socialinė istoriografija
Santrauka. Norint deramai suprasti tiesos klausimu filosofuojantį Nietzsche’ę, būtina susipažinti su būdu, kuriuo mąstytojas sprendžia daugumą jam kylančių intelektinių problemų: šis būdas ne viena smulkmena primena metodinį René Descartes’o abejojimą. Nietzsche’s mąstyme galima aptikti bent...