• 2024 m. liepos 25 d., tobulindami tinklavietės tipografiją, naujinome šriftų šeimą „Georgia“ į „Georgia Pro“. Raginame pasitikrinti, ar jūsų kompiuteryje ir kituose e. įrenginiuose, kuriuose skaitote @eitį, yra įdiegta šriftų šeima „Georgia Pro“, o jei ne, įsidiegti. Tinklavietėje skaitydami informaciją, matysite dailesnius ir tikslesnius šriftus. Išsamiau apie numatytąją tinklavietės tipografiją žr. Žinynas > Technologija.

Radiniai

  1. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    The Conception of Death in Lithuanian Spiritual Culture: A Philosophical Analysis of Fairy-Tales Summary. The phenomenon of death is fundamental both in the cultural development of mankind (nation) and in a person’s life because it is a part of human existence. Death is related to a person’s...
  2. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Literatūra Anglų pasakos: stebuklingas ragas, Vilnius: Vyturys, 1987. Beresnevičius, Gintaras, Dausos, Klaipėda: Taura, 1990. Biedermann, Hans, Naujasis simbolių žodynas, Vilnius: Mintis, 2002. Eliade, Mircea, Šventybė ir pasaulietiškumas, Vilnius: Mintis, 1997. Estes, Clarissa Pincola...
  3. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Stebuklinės pasakos atspindi bendražmogišką patirtį, susijusią su sunykimo baime ir jos įveikimo būdais. Pasakų siužetai formuojasi pasaulėžiūriniame lygmenyje, šio neapriboja lokalios kultūros elementai. Kita vertus, personažai atspindi gyvenimo būdą, papročius ir įpročius, dominuojančius...
  4. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Išvados Lietuvių dvasinę kultūrą reprezentuojančiose stebuklinėse pasakose mirtį bylojantys reiškiniai susiejami su tarpine efemeriška erdve, esančia tarp šiapus ir anapus, tarp materialaus ir dvasinio pasaulių. Į tarpinę erdvę perkeliama tai, kas sociumui nepriimtina estetiškai, moraliai...
  5. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Dažnai pasakose gimimo-mirties-gimimo motyvas kartojasi keletą kartų (pvz., Berniokas ir velniasŽr. Lietuvių tautosaka užrašyta 1944–1956, p. 338–342., Pasaka apie žvejįŽr. Lietuviškos pasakos, p. 220–230., Karalaitė ant svarstykliųŽr. Gražiausios lietuvių pasakos, p. 145–150.). Jaunavedžius...
  6. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Pagrindinio personažo dvasinė kelionė traktuojama kaip lemtis. Mirus motinai našlaitė dėl įvairių priežasčių patenka pas raganą, tik gimusį kūdikėlį tėvas, pats šito nežinodamas, paskiria velniui tarnauti. Dvasinį iniciacijos tikslą byloja išbandomajam skiriamos užduotys, neatitinkančios fizinio...
  7. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Nors jaunuolis įvykdo karaliaus užduotis, pastarojo išrinktosios prašymu yra nužudomas (iš pradžių Juozapėlis priverstas nužudyti savo žirgą, vėliau nužudomas jis pats). Jaunuolis „sudėjo atgal žarnas, papūtė kvapu, – arkliukas ir pasidarė gyvas.“ […] „Kai tik berniuką sukapojo, tuoj atbėgo...
  8. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Gyvenimas ir mirtis kaip asmens vidinės kelionės ženklai Gimimo-mirties-gimimo motyvas, atspindintis gamtos ciklų kaitą, yra vienas archajiškiausių mitologinės pasaulėžiūros elementų, kuris kultūrinio ir moralinio žmonijos sąmonėjimo procese įgaudamas vis daugiau giluminių prasmių neprarado...
  9. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Tai, kad aptariamose pasakose pati ragana tampa savo troškimų auka, ji arba jos dukra sudeginama krosnyje, atspindi archajinių laidojimo papročių kaitą mūsų krašte: nuo kūno laidojimo po žemėmis, medžiuose pereinama prie jo sudeginimoŽr. Gintaras Beresnevičius, Dausos, p. 75–78.. Žynė atlieka...
  10. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Dažnai su minimomis esybėmis pasakų herojai susiduria dėl smalsumo: pasiklauso mitinių būtybių pokalbio pranašystės (Blogio linkėjimasŽr. Trumpos stebuklinės lietuvių pasakos, p. 71–80.), naudojasi Dievo uždraustais daiktais, stebi anapusinio pasaulio reiškinius (Diedas ir boba dangujeŽr...
  11. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Tarpinėje erdvėje (tautosakoje vadinamoje pragarais, dausomis) formavosi įvairialypė bendruomenė, kurios nariai dėl jų neįprastų galių, dviprasmiškų ketinimų, neapibrėžtų veikimo ribų kėlė nerimą tiek esantiems šiapus, tiek išeinantiems anapus. Nesaugios bendruomenės vaizdinys nemenka dalimi ir...
  12. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Artimųjų atsakomybę už mirusiojo sielos dvasinį likimą stiprina besiplėtojąs tarpinės erdvės vaizdinys. Atsiranda įvairūs prietarai ir draudimai. Mirusiojo gedėjimas suvokiamas kaip abipusiai žalingas. Esą, mirusiojo siela jaučia likusiųjų sielvartą, dėl to pati kenčia, gali grįžti ir išsivesti...
  13. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Minimą nuostatą atspindi ir kitas, istoriškai vėlyvesnis, lietuvių stebuklinių pasakų motyvas: sūnus ar dukra eina prie tėvų kapo išsiverkti, pasiguosti. Mirusiojo siela, kurios nemarumą liudija balsas iš kapo, ne tik guodžia, bet ir teikia išmintingus patarimus, atskleidžiančias sūnui ar dukrai...
  14. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Pasakoje našlaitėlė MildutėŽr. Lietuviškos pasakos, p. 8–11. nuoširdžiai prižiūri šeimos gyvulėlius, tačiau dėl pamotės pavydo praranda mylimiausią karvutęDaugelyje archajinių kultūrų (pvz., šumerų, Egipto, indų) karvė buvo garbinama kaip dievybė. Ji buvo siejama su žeme-motina, gimdytoja ir...
  15. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Paslapties ir įtampos kupiname kelyje jį lydi mediatorius. Šiuo dažniausia tampa velnias, lietuvių mitologijoje žinomas kaip mirusiųjų globėjas, arba senelis, simbolizuojantis giminės protėvį ar net patį Dievą, taip pat – mitinių galių turintys gyvūnai (šuo, žirgas, oželis). Ikikrikščioniškoje...
  16. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Baimė visiško sielos sunykimo, dieviškos jos prigimties iškreipimo, perėjimo iš vieno egzistencinio būvio į kitą metu, tarpinę erdvę, kurioje ir vyksta šis procesas, paženklina mirties žyme. Pasakose ją išreiškia juodaManau, kad juodos, mirtį ženklinančios spalvos įsitvirtinimas Europos tautų...
  17. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Minima santuoka taip pat reiškia žmogaus auką dievams, protėviams. Pasakose auka esti tik psichologinio, dvasinio pobūdžio: aukojamasis turįs atsisakyti pasaulietinio gyvenimo būdo vardan dvasinės tarnystės (kultūrinis aukojamojo vaidmens atitikmuo – žynė, žynys, vaidilutė). Siužetuose didelis...
  18. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Pasakoje atsispindi ir kitas senas baltų laidojimo paprotysŽr. Vladimiras Toporovas, Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai, p. 220–240., pagal kurį mirusysis nuo mėnesio iki pusės metų buvo laikomas savo troboje. Visą išlydėjimo laiką giminės ir kaimynai puotaudavo šalia iškeliaujančiojo, taip jį...
  19. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Aprašomoje erdvėje lietuvių protėviai apgyvendina ir giminės mirusiuosius. Šio pasaulio vaizdinio ištakos sietinos su medžiotojų kultūros tarpsniu. Jį atspindi pasakos, kuriose gyvūnas atlieka visaverčio šeimos nario vaidmenį. Pasakoje OželisŽr. Pasakos su dainuojamaisiais intarpais, p. 112–117...
  20. Aušra Malkevičiūtė

    Straipsnis Mirties samprata dvasinėje lietuvių kultūroje: filosofinė stebuklinių pasakų analizė

    Buvimo ir nebuvimo sampratos ontologinis aspektas Teorinis mąstymas (filosofinis, mokslinis) gali nurodyti aiškias ribas tarp buvimo ir nebuvimo, sąvokoms priskirdamas logiškai pagrįstą pažinimo turinį, o pasaulėžiūriniame lygmenyje ribos tarp įvardintų reiškinių yra nežymios, permanentinės...
Grįžti
Viršutinė Apatinė