Radiniai

  1. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Educational (Geo)politics as an Interaction Place in Space or Towards Geo(philo)sophy of Education Summary: The article discusses educational policy. However, the policy in general and educational policy specifically are viewed through the lens of geographical space and time as well as the...
  2. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Literatūra Aleksandravičius, Egidijus (sud.), Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m., Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius: Versus aureus, 2015. Aleksandravičius, Povilas, Europos mąstymo kryptys ir ateitis, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015 [žiūrėta 2017 m...
  3. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Erdvės, vietos, geografinės skalės (nuo globalinės iki lokalinės) dalykai santykyje ir sąveikoje su geopolitiniais, sociokultūriniais reiškiniais formuoja Lietuvos švietimo geopolitinę ir geo(filo)sofinę erdvę. Geosofija ir geofilosofija išreiškia mentalinį, dvasinį, vertybinį, pažintinį žmogaus...
  4. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Apibendrinimas Paskutiniais praeito amžiaus dešimtmečiais ir per pastaruosius du dešimtmečius Pasaulio (Žemės) įvaizdis pasikeitė – jis tapo globalus, tinklinis, net plokščias. Tinkamiausiai šiuolaikinį Pasaulį reikėtų vadinti glokaliu (globaliu ir lokaliu vienu metu), tai geriausiai atspindėtų...
  5. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    7 pav. Geofilosofija kaip geopolitikos tapsmo erdvėje vieta / Geophilosophy as the place of geopolitical becoming in the space Taip suprantama švietimo (geo)politika yra ne jėgos (normų, standartų, strategijų, gairių, projektų, t. y. įtakų) išraiška, o dialoginių santykių, patyrimų, mąstymo...
  6. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Mūsų atveju, turint omeny švietimą kaip geo(filo)sofinę (sociokultūrinę, dvasinę) erdvę, joje kuriami švietimo politiniai ir filosofiniai postulatai, kurie gyvena natūralioje geografinėje erdvėje ir vietoje bei turi objektyvios prasmės santykio ir subjektyvios prasmės santykio bruožus, yra...
  7. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Vykdoma šalies švietimo politika – nuolatinis švietimo idėjų ir strategijų tapsmas (steigtis, vyksmas, kūrimasis, atsinaujinimas, produkavimas) šalies mentalinėje erdvėje. Visos buvusios ir vykusios Lietuvos švietimo reformos, kurtos koncepcijos pirmiausia yra vaizduotės ir tik po to norminimo...
  8. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Anot A. Sverdiolo, Greta keliami ir geografinės erdvės kaip jėgų lauko, įvairialypių santykių raiškos, tapsmo, substancialumo, žinojimo ir konstravimo klausimaiŽr. Pierre Bourdieu, Physical Space, Social Space and Habitus, 1996; Pierre Bourdieu, Loïc J. D. Wacquant, Įvadas į refleksyviąją...
  9. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Švietimo geofilosofija, skirtingai nuo geopolitikos – kaip jėgos politikos, – atspindi mūsų individualias sąsajas su geografija ir filosofija. Galima sutikti su W. P. Tayloru ir K. N. Gulsonu, kad ir švietimo geofilosofiją, ir politiką domina tie patys klausimai: kaip švietimo politika veikia...
  10. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Švietimo geo(filo)sofija kaip esinių tapsmo ir sklaidos sankirtos erdvės vieta Geofilosofinis požiūris į socialinius, kultūros, politikos, švietimo, net gamtos reiškinius – tai nauja metodologinė prieiga filosofijos ir geografijos sąsajų diskurse. Kaip jau buvo minėta, geofilosofija kartais...
  11. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Švietimo (geo)politiką galima traktuoti kaip vieną (bendriausią) iš socialinės struktūros formų. Kaip teigia A. Valantiejus, kiekviena struktūra yra reali tiek, kiek įvardija konkrečius įtampos dalykus, būdingus konkrečiai vietai / erdvei ir laikuiŽr. Algimantas Valantiejus, Socialinė struktūra...
  12. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    5 pav. Lietuvos švietimo geopolitikos įtampos subjektai ir procesai / Processes and subjects of strain in the Lithuanian educational geopolitics
  13. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Naujoji ir kritinė geopolitika (ypač pastaroji) nesusijusi su „medžiaginio“ fizinės geografijos vaidmens geopolitikaŽr. Rimas Ališauskas, „Interneto geopolitika“, 2004; Timothy S. Oakes, Patricia L. Price (eds.), The Cultural Geography Reader, 2008; Edward Soja, Postmodern Geographies: The...
  14. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    4 pav. Švietimo (geo)politikos raiškos matrica / Matrix of educational (geo)policy expression Anot P. Aleksandravičiaus, būtina atkreipti dėmesį, kad tokiose uždarose matricose „gimsta uždaros ideologijos, kurios gali reikštis ne tik „aukštu“ filosofiniu ar politiniu lygmeniu, bet ir banalioje...
  15. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Geopolitika visada yra susijusi su įvairių reiškinių, procesų galiomis, įtakomis ir įvairiomis įtampomis. Tai būdinga ir švietimo (geo)politikai. Toliau (detaliai nekomentuodami) pavaizduosime, kas ir kaip veikia, formuoja, struktūruoja Lietuvos švietimo (geo)politinį lauką, kuris suprantamas...
  16. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Lietuva – geografinė erdvė, vieta, kurioje reiškiasi tam tikri (politiniai, ekonominiai, kultūriniai, švietimo) procesai, kuriuos galima matyti, jausti, mąstyti. Anot filosofų T. Kačerausko ir T. Vėželio, nagrinėjančių M. Heideggerio filosofiją, čia susiduriama su šiapusybės regionu ir lokalumo...
  17. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Švietimo (geo)politika kaip galių ir įtampų veikimo erdvė Švietimo politika apibrėžia valstybės pastangas tvarkyti šalies švietimo sistemą, remiantis įstatymų nustatytais principais, prioritetais ir priemonėmis. Politika, kaip ir švietimo politika, visada yra susijusi su valstybės vidaus ir...
  18. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Geografijos mokslo istorijoje vyko erdvės „išlaisvėjimo“ procesas. Labiausiai ji buvo įžeminta, „sukaustyta“ fizinėje geografijoje, kurioje erdvė dažnai būna tapati apibrėžtai teritorijai. Dar labiau erdvės teritorinis neapibrėžtumas pasireiškė socialinėje (visuomeninėje) geografijoje, kurioje...
  19. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    1 pav. Plotiniai erdvinai geografijos objektai / Areal spatial geography objects Tačiau net žemėlapio negalima laikyti Žemės paviršiaus „realiu“ pavaizdavimu jau vien dėl to, kad žemėlapio pagrindas – tam tikra matematinė projekcija. Kita vertus, žemėlapyje pavaizduoti objektai, jų tarpusavio...
  20. Zigmas Kairaitis

    Straipsnis Švietimo (geo)politika kaip sankirtos erdvėje vieta, arba Švietimo geo(filo)sofijos link

    Vaizduotės erdvių link Erdvė ir laikas – turbūt svarbiausios, stabiliausios ir nuo seno analizuojamos, diskutuojamos mokslų kategorijos. Be jų neapsieinama nei filosofijoje ir fizikoje, nei geografijoje ir istorijoje, nei moderniuose ir postmoderniuose moksluose. Pagal reliatyvumo fizikos...