Radiniai

  1. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    We Signed up for a Different Lithuania: The Politics of History in the Post-Soviet Trajectories of the Lithuanian Cultural Intelligentsia Summary. Soviet history becomes a multiple resource for recognizing or defining the contemporary threats to Lithuania as well as leading to specific...
  2. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Literatūra Adomėnas, Mantas, „Suskilęs veidrodis, arba apie intelektualų atsakomybę“, Naujasis Židinys–Aidai, 2005, nr. 10. „Ar aplenksime Ameriką?“, Literatūra ir menas, 1990 balandžio 14. Bartov, Omer, Slavic Review, 71, 2012. Beresnevičius, Gintaras, Imperijos darymas: Lietuviškos ideologijos...
  3. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Vietoj išvadų Minėta skirtis tarp Sąjūdžio (sovietmečio) kultūrininkų ir lietuviškos neokonservatyvios srovės, nors ir vyksta dešiniajame ideologinio spektro lauke, yra vis stiprėjanti. Sovietmečio tyrimus veikiantis istorijos politikos laukas tikrai nesilpnės sovietinę patirtį naudodamas kaip...
  4. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Ši kryptis etninę liniją marginalizuoja, o perspektyvų tapatumą konstruoja per vakarietiškas vertybes – krikščionybę ar liberalizmą arba per abi iš karto. Etniškumas atrodo kaip pernelyg lokalizuojanti ir vakarietiškumo plėtrai trukdanti amorfiška laikysena. Šiai neokonservatoriškai linijai yra...
  5. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Tačiau sovietinės kultūrininkų praeities elementas panašioje kritikoje mažai išryškinamas. Nebent galima išskirti tokius momentus, kaip plačiai nuaidėjusį Justino Marcinkevičiaus „užsipuolimą“ per laidą „Krantas“ 1991 m. birželio mėn., primenant jam buvusią apysaka „Pušis, kuri juokėsi“, kuri...
  6. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Iššūkiai kultūrininkams Pagrindinė kritika šiam stiprėjančiam diskursui kyla iš gana plataus liberalizmo spektro (nuo kairiųjų NK95 veikėjų iki nuosaikaus dešiniojo liberalizmo atstovų) ir lietuviškosios neokonservatizmo linijos. Pirmu atveju jis yra kritikuojamas dėl kultūrininkų sąsajos su...
  7. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Ozolas pats įsileidžia į neoliberalizmo krypties kritiką akcentuodamas reiganiškąją gėrio ir blogio susirėmimo liniją, kurią pasibaigus Šaltajam karui voliuntarizmo keliu bandoma pratęsti, pavyzdžiui, siekiant surasti vis naujas blogio imperijas. Tokia pastaba jis savotiškai kritikuoja ir...
  8. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Įdomu, kad šis naujai susiformavęs diskursas turi savo discipliną ir sankcijas, neįsitraukiantiems asmenims taikomos sankcijos, jie išstumiami, kritikuojami. Gana iliustratyvi Foucault aptarta „diskurso formavimosi“ situacijaŽr. Michel Foucault, The Archaeology of Knowledge, 2002.. Šią...
  9. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Galima teigti, jog ši pozicija, jeigu ir ne akivaizdžiai antivakarietiška, kritinį požiūrį į Vakarų įtaką jau yra suformavusi. Retorikoje atsiranda pasikartojimo kontekstas: seną imperiją keičia nauja imperija; esą naujas centras nurodinėja, prarandamas savarankiškumas ir pan. Kultūrininko...
  10. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Kalbėdamas apie lietuvių dvasinę būklę ir tautos likimą, profesorius priminė, kad Sąjūdžio laikais troškome būti laisva, ori tauta tarp kitų Europos ir kitų pasaulio tautų, o ne išnykti be pėdsakų milžiniškoje mašinoje: Ši „į save nukreipto“ požiūrio tendencija augančia progresija vystosi jau...
  11. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Labai simboliškas būtų ir 2013 m. vasaros pradžioje vykęs Sąjūdžio 25 metų jubiliejaus minėjimas, per kurį dalis kultūrininkų, buvusių sąjūdiečių, įvardijo, jų nuomone, esmines valstybes problemas. Buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Romas Pakalnis Seime kalbėjo: Jis taip pat kritikavo...
  12. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Suintensyvėjęs diskursas Lietuva naujoje imperijoje Šiandien stebime procesą, kai bandoma atsiriboti nuo liberalizmo dominavimo, vis labiau ir labiau akcentuojama ne į tą pusę pasisukusi valstybės raidos trajektorija („ne už tokią Lietuvą kovojom“). Kaip apie labiau artikuliuotą poziciją galima...
  13. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Akcentai dedami ten, kur kuriama valstybė atsirinktų jai reikalingus dalykus, išlaikytų autentišką, savitą ir jai naudingą raidą. Nepabrėžiamas tautinis aspektas, tai daugiau ne simbolių, o savos erdvės specifiškumas. Būta ir siūlymų palaikyti tam tikrus saugiklius tautinėms vertybėms išsaugoti...
  14. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Konfliktas su oficialiuoju dogmatišku brežneviniu diskursu galėjo būti, tačiau sistemos griovimas daugeliu atveju atrodo perdėtas, juolab beveik visi dirbo oficialiose institucijose. Tačiau jos keitimas, turinio, veiklos ir metodų atnaujinimas, matyt, tapo vis dažnesne siekiamybe. Taigi...
  15. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Tačiau kalbėti apie „kitoniškumą“, palyginus su partokratiniu standartu, tikrai galima, atkreipiant dėmesį į kultūrininkų daugiasluoksniškumą sovietmečiu, kai daugelis jų siekė autentiškumo. Šios linijos atrodo sisteminės, kol sistema suvokiama nebūtinai tik kaip totalinės ideologinės kontrolės...
  16. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Kultūrininkų strategavimas Kultūrininkų vaidmens sovietmečiu aptarimas atskleidžia, kaip jie naudojosi oficialiaisiais kanalais ne vien komunistinei ideologijai skleisti, bet ir kai kuriems tautiniams elementams palaikyti. Aišku, toks manevravimas negali būti akcentuojamas kaip rezistencija...
  17. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Sovietmečio atveju irgi galima kalbėti apie grupes, kurios daugiau nei kitos buvos susijusios su ideologijomis, tarp jų ir su nacionaline ideologija. Tokie nacionalizmo teoretikai kaip Romanas Szporlukas, Rogeris Brubakeris ar Elie Kedourie, Miroslavas Hrochas yra parodę, kad nacionalizmas nėra...
  18. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Etniškumas Skirtį tarp analitinės ir praktinės prieigos galima pastebėti kalbant ir apie kitą sąvoką – apie „etniškumą“, „tautiškumą“, kuris daugelio tyrinėtojų laikomas baigtine kategorija. Paprastai nagrinėjama, kaip sekasi pozicionuoti objektą, saugoti jį, atsisakyti jo ar išmainyti į kitus...
  19. Vilius Ivanauskas

    Straipsnis „Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą“: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose

    Totalitarizmas tebėra galinga metafora, atspindinti Vidurio ir Rytų Europos šalių patirtį po Antrojo pasaulinio karo, ir priemonė kelti buvusio režimo neįteisinimo klausimą politiniu lygiu. Ji naudojama ir efektyviai prevencijai prieš bet kokią komunizmo atsinaujinimo galimybę, parodant režimo...