Radiniai

  1. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Visiškai į neviltį skaitytoją gali įvaryti samprotavimai apie piliakalnių ir pilkapynų atstumus. Autorė nagrinėja, kiek toli nuo piliakalnių buvo pasklidę pilkapynai, ir teigia, jog atstumai įvairavo nuo 2 iki 5 km. Toliau dėstoma tokia mintis: Kiek suprantu, tai pilkapyne yra laidojami...
  2. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Kitaip tariant, sėliai sugalvojo pertvarkyti savo tapatumą, o simbolinių tapatumo struktūrų veiksmingumą – persvarstyti. Ir kaip čia neprisiminti akad. Vytauto Merkio žodžių: Ką čia ir bepridursi. Nebent tik tai, kad ir kai kurie knygos skyrelių pavadinimai kažkokie įmantrūs, keistai...
  3. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Skyriuje „Sėlos krašto likimas XIII–XV a.“ (p. 171) XIII amžius autorės įvardytas kaip transformacijų periodas (pav. 73), tačiau transformacijas autorė įžiūri tik politinės istorijos plotmėje ir nemato naujos ideologijos plėtros, t. y. krikščionybės plitimo XII–XIII amžiuje. O Sėla ir buvo viena...
  4. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Skyriuje „Brūkšniuotosios keramikos kultūros palikimas“ (p. 37) autorė vėl grįžta prie istoriografinės dalies – čia paminimos dar kelios tyrėjų pavardės ir jų darbai, tačiau jame neatsirado vietos E. Jovaišos knygai Aisčiai: kilmėŽr. Eugenijus Jovaiša, Aisčiai, kn. 1: Kilmė, Vilnius...
  5. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Taigi Sėlos regiono raida analizuojama atskirais geležies amžiaus laikotarpiais. Toks skirstymas, viena vertus, atrodo tarsi logiškas, tačiau mažas tyrinėtų paminklų skaičius autorės gerus norus kiek sutrikdo. Ypač tai akivaizdu skyreliuose, kuriuose nagrinėjama ūkio raida. Autorė rašo, jog...
  6. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Kas tai? Diletantizmas, pasak vieno jau nuvainikuoto klasiko – „vaikiška kairumo liga“, ar piktybinis ignoravimas? Kaip tą reiškinį beįvardytumėme, viena aišku, jog tai prasilenkia su bet kokia moksline etika. Juo labiau kad ir brėžiamos ribos nedaug kur „persidengia“. Vienas toks taškas būtų...
  7. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Ne vien tik istoriografinėje dalyje nutylėti kitų autorių darbai. Dar įdomesnis vaizdelis iškyla, kada autorė imasi nusakyti genties ribas. Prieš pradėdamas tokį darbą kiekvienas save gerbiantis tyrėjas visų pirma susipažįsta su tuo, kas jau padaryta. Turint naujesnės medžiagos imamasi kažką...
  8. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Nesinorėtų sutikti su įvade autorės išsakyta nuostata, jog „tyrinėtojams nepavyko pagrįsti, kas tie sėliai, kokia jų kultūra ir ar iš viso tokia būta“, o autorės mintis, kad „regiono privengta“ (p. 9), švelniai tariant, neatitinka tiesos. Šie autorės tyrimai neatsirado tuščioje vietoje. Tiesiog...
  9. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Taigi sėliai – dar viena baltų gentis, kurios kultūrai pažinti išleista atskira knyga (apie žiemgalius ir kuršius knygos išleistos 2004 metais: I. Vaškevičiūtės Žiemgaliai V–XII amžiais; V. Žulkaus Kuršiai Baltijos jūros erdvėje). Kaip ir dera įvade, autorė iškelia darbo tikslą, tačiau pats...
  10. Ilona Vaškevičiūtė

    Recenzija „Kaimynystė – ne draugystė“, arba Keletas pastabų perskaičius Andros Simniškytės knygą „Geležies amžius Sėloje“

    Idant tūlas skaitytojas nenustebtų, kodėl knygos recenzija prasideda nuo žodžio „kaimynystė“, turiu prisipažinti, jog daugiau nei tris dešimtmečius tyrinėju Žiemgalių žemę. Esu ištyrusi nemažai paminklų ir parašiusi ne ką ne mažiau darbų. Taigi pasižiūrėti į kaimyninę Sėlą ir smalsu, ir...
  11. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    On the Ethnic Boundaries of Semigallia Summary: The territory inhabited by Semigallians was not stable through centuries. According to the opinion prevailing in literature, the Mūša River marked the southern border of Semigallia. The exploration of the burial sites to the south of the Mūša...
  12. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    Literatūra Alseikaitė, Marija, „Baltai priešistoriniais laikais“, Kūryba, 1944, nr. 1, p. 37–41. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais, Vilnius: Lietuvos archeologų draugija, 2011. Baranauskas, Tomas, „Kur buvo žiemgalių Silenės žemė?“ | Grasilda Blažienė, Sandra Grigaravičiūtė, Aivas...
  13. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    12 pav. Žiemgalos teritorija ir kapinynai Išvados 1. Žiemgalių gyventų plotų ribos nebuvo pastovios ir amžiams bėgant kito. Ankstesniu laikotarpiu (V–VII/VIII a.) pietinė tų plotų riba galėjo buvo Mūšos upė, o vėliau ji pasislinko labiau į pietus. Patys piečiausi žiemgalių kapinynai –...
  14. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    Latvijos archeologai šiaurės vakarinę Žiemgalos ribą veda Zantės ir Ežerės upėmis (Ventos baseinas), Lietuvos archeologai vakarinę jų ribą vedė Ventos upe. Suradus ir ištyrus Pavirvytės kapinyną prie Virvytės upės, paaiškėjo, kad žiemgalių gyventas plotas kur kas labiau nutolęs į vakarus, nei...
  15. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    11 pav. Kovos peilis-kalavijas. Jauneikių kapas nr. 113 Šis paprotys ir leido išskirti Žiemgalos ribą šių ginklų paplitimo žemėlapyje. Pastaruoju metu nemažai dėmesio atskirų XII–XIII a. Žiemgalos žemių ribų klausimams skiria Ernestas VasiliauskasŽr. Ernestas Vasiliauskas, „Žiemgalių žemės...
  16. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    10 pav. Plačiųjų kovos peilių-kalavijų paplitimo žemėlapis remiantis V. KazakevičiumiIliustracija iš Ilona Vaškevičiūtė, “Semigallian Warrior Weaponry and Its Reflection in Burial Rites in the Fifth to the 12th Century AD,” 7 pav., papildyta straipsnio autorės. Aiškumo dėlei reikėtų paminėti...
  17. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    9 pav. Rankogalinė apyrankė Reikėtų atkreipti dėmesį į šių apyrankių datavimą. Jos buvo paplitusios VI–VIII a., tačiau Žiemgaloje nešiotos tik VI–VII a.Žr. ten pat, с. 199.. Labai gerai matyti ir apyrankių plitimo kelias. Žemaičių kapinynuose Pagrybyje, Paežeryje ir Junkiluose šios apyrankės...
  18. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    Aiškią ribą tarp žiemgalių gyventų plotų V–VIII a. ir IX–XII a. matome kartografavę kai kuriuos jiems būdingus daiktus. Antai A. Tautavičiaus sudarytame rankogalinių apyrankių paplitimo žemėlapyje matome, jog iki VII a. žiemgalių gyventa tik Mūšos kairiajame kranteŽr. Адолфас Таутавичюс...
  19. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    7 pav. Labiausiai į VP, P ir RP nutolę žiemgalių kapinynai: 1 – Pavirvytė, 2 – Stačiūnai, 3 – Šukioniai, 4 – Meldiniai, 5 – Pumpėnai, 6 – Smilgeliai, 7 – Anciškiai, 8 – Vabalninkas
  20. Ilona Vaškevičiūtė

    Straipsnis Žiemgalos etninės ribos

    Žiemgalos teritorija ir naujausi tyrimų duomenys Aptariant sudėtingus žiemgalių etnoso ribų klausimus reikėtų išskirti du chronologinius laikotarpius: genties išsiskyrimo ir jos formavimosi etapą V–VIII a. ir tolesnį vystymąsi IX – XIII amžiuje. Šiais laikotarpiais žiemgalių gyventos teritorinės...