Radiniai

  1. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    The Model “From Wood to Masonry Architecture” Supported by the Grand Narrative of Lithuania Summary. This article analyses the oldest masonry supported by the grand narrative in Lithuania, gives archaeological and historical data of the oldest masonry in Lithuania, investigates the possible...
  2. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Literatūra Abramauskas, Stasys, Mūrinės statybos raida Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012. Andriušytė, Aistė; Rasa Bertašiūtė, „Molio statyba: tradicijos ir perspektyvos“, Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje, 2, 2011...
  3. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Mūrą Lietuvoje galima pavadinti importiniu dalyku, kuris pasirodė ne anksčiau nei XIII a. Tokio vėlavimo priežastys – krikščionybės ir kartu su ja sklidusių naujovių nebuvimas, pragmatinės priežastys (kol nebuvo susidurta su rimtu priešu ir iki įsigalint šaunamajam ginklui, krašto gynybai...
  4. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Tarpukariu besiskirstant į vienkiemius ir suaktyvėjus statybai ėmė stigti medžio statyboms. Į tai reagavo statybos inžinieriai siūlydami medžio statybos alternatyvas, daugiausia statybą iš molio. Buvo iškeliami tik tokios statybos pranašumai, raginta taupyti miško žaliavą, net pabrėžiami...
  5. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Istoriniai duomenys rodo, kad stambių dvarų sodybų statiniai XVI–XVIII a. taip pat buvo mediniai. Dar ir šiandien didžiulėje dvarų sodybų duomenų bazėje, kurioje priskaičiuojami 579 dvaraiŽr. „Apie projektą“., turime išlikusių ir medinių dvarų sodybų rūmų (Kuršėnų, Veliuonos, Bukantės...
  6. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Nuo medžio prie mūro Didžioji dauguma viduramžių Lietuvos miestelių savo išvaizda nedaug tesiskyrė nuo didesnių kaimų. Miestelių namai buvo mediniai, nedideli, supami dirbamos žemės ir daržų. Didesni miestai XV a. Lietuvoje buvo tik Vilnius, Kaunas, Trakai, GardinasŽr. Albinas Kuncevičius...
  7. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Tarpukariu galima fiksuoti neatitikimą tarp didžiojo naratyvo ir realios padėties, kada valstybiniu lygmeniu orientuojamasi į pažangesnę statybą: siekiant sukurti „mūrinę Lietuvą“, 1920 m. parengtos naujos statybos taisyklės, kuriose nurodomi privalomi atstumai tarp medinių pastatų kaip...
  8. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje plytų gamyba prasidėjo ne anksčiau kaip XIII a., laikomas krašto pagoniškumas, atsiribojimas nuo krikščionybės, skatinusios mūrinių šventovių statybą ir medžiagų inovacijasŽr. Vytautas Levandauskas, Lietuvos mūro istorija, p. 102.. Kaip paguoda dėl...
  9. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Pasiteisinimai dėl vėluojančio mūro Didžiojo naratyvo idėjas, persismelkusias į seniausio mūro paieškas ir formuojamą požiūrį į architektūrą, galima sieti su tam tikru nevisavertiškumo kompleksu, kada sąmoningai ar net kompleksuojant dėl vėlyvo mūro buvo ieškoma priemonių pateisinti tą...
  10. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Kad lietuviams plytos nebuvo gerai žinomos, rodo ir Kernavėje archeologinių tyrimų metu rasta ir iš gabaliukų suklijuota vienintelė plyta, datuojama XIII a. pabaiga–XIV a. pradžia. Įdomu, kad plyta buvusi rasta prie stulpavietės, taigi daroma išvada, jog ji naudota ne pagal paskirtį, o stulpui...
  11. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Seniausias mūras Lietuvoje remiantis moksliniais duomenimis Ieškant seniausio Lietuvos mūro remiantis moksliniais šaltiniais, dažniausiai apsiribojama dabartinės Lietuvos teritorija, nors, žiūrint plačiau, priklausiusios LDK Gudijos teritorijoje seniausiu mūro pastatu laikoma Polocko Sofijos...
  12. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Istorikas A. Šapoka buvo linkęs teigti ankstyvą architektūrą: „turime neabejotinų įrodymų, kad Vilniaus kalne pilies tikrai būta jau XIII a., o gal V–VIII a., nes ir tų amžių sodyba greičiausiai bus buvusi pilis.“ Autorius nenurodo, kokia tai buvusi – medinė ar mūrinė pilis, tačiau pažymi, jog...
  13. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Besiformuojantis didysis naratyvas tarpukariu siekė išsivaduoti iš lenkų kultūrinės įtakos, todėl siekta atsigręžti į tuos dalykus, kurių lenkų įtaka nesiekė – tai yra į pagonybę, egzistavusią iki krikšto, ir medinę statybą, taip pat egzistavusią dar iki krikšto, kadangi manoma, jog krikštas...
  14. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Didysis naratyvas mūro tema Lietuvos didysis naratyvas, kurį, kaip tarpukariu šaknis įleidusį ir vis dar gajų reiškinį šiandieninėje mūsų visuomenėje, identifikuoja A. Bumblauskas, siejamas su tokiomis iškiliomis Lietuvos asmenybėmis kaip J. Basanavičius, S. Daukantas, Maironis ir kt. Pasak J...
  15. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Istoriografijoje mūro kaip civilizacijos elemento klausimas nebuvo plačiau paliečiamas, daugiau dėmesio skirta seniausio mūro paieškoms (seniausio mūro ieškota Kaune, Vilniaus Katedros rūsiuose ir Žemutinės pilies pamatuose), pilių atsiradimo ir plėtros analizei, miestų įsikūrimo ir kūrimosi...
  16. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Įvadas Lietuvių statyboje nuo seno naudota pagrindinė statybinė medžiaga medis, kurio išteklių Lietuvoje gausu. Mūro datavimas Lietuvoje įvairiais laikotarpiais tarp įvairių mokslininkų, tyrėjų ir mėgėjų varijuoja nuo romėnų laikų iki XVI a. Pernelyg ankstyvas ar pernelyg vėlyvas (palyginti su...
  17. Viktorija Varanauskaitė

    Straipsnis Architektūros modelis „nuo medžio prie mūro“ remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu

    Santrauka. Straipsnyje analizuojamos seniausio mūro paieškos remiantis didžiuoju naratyvu, pateikiami archeologiniai, istoriniai duomenys seniausio mūro tema, gilinamasi į klausimus, dėl ko galėjo susikurti būtent tokie didžiojo naratyvo aiškinimai, analizuojamas perėjimas nuo medžio prie mūro...