Radiniai

  1. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    The Discourses of “Cultural Memory” and “Communicative Memory” as the Intertexts of Marius Katiliškis’ Creative Work Summary. The paper explores the discourse of memory in Marius Katiliškis’ poems, short stories and novels. The main aim of the paper is to research the discourses of cultural...
  2. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Šaltiniai ir literatūra Adorno, Theodor W., The Culture Industry: Selected Essays on Mass Culture, edited and with an introduction by Jay M. Bernstein, London, New York: Routledge, 1991. Anderson, Benedict, Imagined Communities: Reflections on the Origin and Spread of Nationalism, revised...
  3. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Išvados 1.Kultūrinės atminties diskursas Katiliškio kūryboje nėra tiesioginis vaizdavimo objektas, nes rašytojui jis nebuvo tapęs specialiu kūrybos objektu. Kultūrinės atminties diskursą leidžia identifikuoti tik kūrybos visuma. Ji rodo, kad Katiliškio kūryboje kultūrinės atminties diskursas yra...
  4. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Katiliškis aprašo konkrečius žmones, jų būdą, pomėgius ir mąstymo ypatybes, patirtis karo metu. Jis tarsi antropologas tiria gyvenimo draugus, bet tai daro apsigyvenęs Čikagoje 1949 m. (kūrinys taip pat parašytas 1949 m.). Komunikacinės atminties diskursas konstruojamas šiuose vaizdeliuose...
  5. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Trėmimas apmąstomas kaip tragiškas įvykis, kurį lydi raudos, aimanos. Viskas susilieja į fantasmagorišką reginį – širdį gręžiantis riksmas, pajudantis traukinys, pro užkaltus langų plyšius matomos iškištos karančios rankos, veidų dalys ir akys. Pasakotojas apibendrina: „Tada vyko daug dalykų...
  6. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Sūnaus-kunigo reikšmė kaimo gyventojų sąmonėse ironiškai atskleidžiama vaizdelyje „Baltskarienės klierikas“, kuriame Feliksas kunigu tampa tik fotografijoje. Sodžiaus darbų ir kalendorinių švenčių kontekste vaizduojama individualių ir kolektyvinių vertybių sandūra. Žmonės šaiposi iš...
  7. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Autorius vaizduoja ir tarpukario Lietuvą, ir naująją realybę. Tarpukario krikštynos aprašytos vaizdelyje „Pavainikio laidotuvės sausiui dienojant“, „Berželis ir Sietuvė“ primena, kaip lenkus „pamušėme ties Širvintais“, kaip Prano Mašioto Lietuvos istorija: vadovėlis pradedamosioms mokykloms...
  8. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Apsakymo veikėją Čeponį „[p]risiminimų sriautas beveik nuvargino“Marius Katiliškis, Apsakymai, p. 222.. Kūrinio pabaigoje pasakojama, kaip Čeponių šeima slėpė žydus, o išgelbėtasis Samuelis Šachmanas parašo padėkos laišką, išrašo čekį, kuriuos įteikia jo sūnus Jokūbas. Taigi galima konstatuoti...
  9. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Palyginkime šį aprašymą su Holokausto Lietuvoje atlase pateikta informacija: Manytina, kad šį įvykį ir prisiminė bei perkūrė apsakyme Katiliškis. Savita tai, kad autorius nevartoja žodžio „lietuviai“, nevaizduoja, kaip buvo pasisavinamas žydų turtas, jam svarbiausia buvo pats istorinis įvykis...
  10. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Beveik analogiškas aprašymas pateiktas istoriko Arūno Bubnio sudarytame leidinyje Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m. (2011). Tik jame aprašymo pradžioje vartojami kiek kitokie terminai: „Tada, vokiečiui sušvilpus, aikštę ėmė supti vietos ir iš kitur atvykę „partizanai“ ir policininkai“Arūnas...
  11. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Šaknės istorija primena Šiaulių apskrities žydų žudymo dieną Žagarėje, kuri aprašyta apsakyme: Taip skaitytojui apibūdinamas žydų genocidas, kuris Holokausto Lietuvoje atlase pateikiamas kiek kitaip:
  12. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Apsakymuose dominuoja Amerikos realybė, svarbiausia yra naujosios vertybės, o jas kūriniuose simbolizuoja tikslūs alkoholinių gėrimų pavadinimai. Kintantį žmonių požiūrį į moralines vertybes atskleidžia apsakymas „Seržantas X“, kurio veiksmas karo metu vyksta Lietuvoje. Vilijos ir Arvydo jausmų...
  13. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Neturėdamas kompetencijos spręsti šio istorinio klausimo, norėčiau pažymėti, kad sukilimo metu buvo žmonių, „kurie jau turėjo nusistatymą eiti prieš žydus, juos apiplėšti ar / ir žudyti“Žr. Zigmas Vitkus, „Sigitas Jegelevičius: „Birželio sukilimą šiandien dažnai matome pro sovietinės propagandos...
  14. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Autorius novelėje rašo: „Du sunkvežimiai milicininkų, žydų, kitokių civilių ir visokio plauko bolševikų pravažiavo šiaurės rytų kryptimi“Marius Katiliškis, Šventadienis už miesto, p. 352.. Taigi žydai sutapatinami su bolševikais, vaizduojami kaip bėgliai, ir tai galima būtų paaiškinti Valentino...
  15. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Minėtosios istorijos Katiliškis neplėtoja, jis laikrodžio motyvu atskleidžia novelės herojaus vidinę sumaištį, nerimą ir baimę. Pardavęs laikrodį Gordonui veikėjas nesiorientuoja laike, o poreikį identifikuoti laiką lemia už sienos išgirsti žingsniai. Taigi Gordonas yra komunikacinės atminties...
  16. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Katiliškis į šią novelę dar įtraukia smuklininką ir užvažiuojamojo kiemo laikytoją žydą Šaknę. Jo vaizdavimas, kaip ir apskritai kitų žydų įvairiuose tekstuose, rodo negatyvų Katiliškio sukurto pasakotojo santykį su žydais. Tai galima paaiškinti kolektyvinės atminties diskurse įsitvirtinusiu...
  17. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Paskutinieji novelių ir apsakymų rinkiniai: atminties diskursų sampyna Katiliškis novelių rinkinyje Šventadienis už miesto (1963) pakartojo septynis apsakymus, bet juos pakoregavo. Kita vertus, jis parašė ir naujų kūrinių. Pirmiausia pažymėtina, kad kinta tam tikros tikrovės arba individualios...
  18. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Mirga prisimena ir Salduvės kalną, ir Gruzdžių miškus, ir Girnikų bei Šatrijos „kauburius“, ir Švento Petro ir Povilo bažnyčią, ir Sukilėlių kalnelį. Tai tarpukario Šiaulių atminties vietos, bet svarbiausia, kad visa tai atsiranda paskutiniame romane, parašytame JAV. Tai praeities atmintis, dėl...
  19. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Ir patys lietuviai nukentėjo nuo karo, buvo priversti palikti tėvynę. Veikėja Mirga prisimena Šiaulius: Mirgos pavasario atsiminimuose – tarpukario Šiauliai: Kaštonų alėja, Aušros alėja, Šiaulių mokytojų seminarija (1919–1957), Šiaulių mergaičių gimnazija (1928–1953). Papildę šį aprašymą...
  20. Nerijus Brazauskas

    Studija „Kultūrinės atminties“ ir „komunikacinės atminties“ diskursai kaip Mariaus Katiliškio kūrybos intertekstai

    Benių smaugė ne tik darbas fabrike, niūri kasdienybė ar paleistuvių glamonės, bet ir patirtos traumos bei jį lydintys istorinės ir kultūrinės atminties diskursai. Todėl atsiranda dievams pašvęsta ąžuolų giraitė, vaidilutės ir Krivių Krivaitis su ilga lazda. Jie, kaip ir ankstesnis žmogaus...