Radiniai

  1. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Šyša and Rusnė Finds: An Introduction to Local History Research Summary. This study publishes for the first time from a cemetery known as Švedkapiai (Swedish Graves) or Maro kapeliai (Plague graves) from the village of Šyša (Šilutė District, former Heydekrug) in the Nemunas Delta (Fig. 1, 2)...
  2. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Literatūra Apala, Zigrīda, «Daži uz Livonijas kara laiku attiecināmi atradumi Cēsu pilī», Archeoloģija un etnogrāfija, XIV, Rīga, 1983, p. 14–23. Bezzenberger, Adalbert, Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner, Stuttgart, 1889. Cimermane, Ieva, «Zemgaļu 16 gs. bronzas skārda vainagi»...
  3. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    4. Šyšos senųjų kaimo kapinių – Švedkapių, Maro kapelių – vardai galėjo kilti iš XVII a. švedų siautėjimų apylinkėse, gyventojų netekčių, netrukus dar padidėjusių XVIII a. pradžioje dėl maro, kolektyvinės atminties. Gali būti, kad Švedkapiai kaip „svetimi“, „nešvarūs“ buvo apleisti XVII a...
  4. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Išvados 1. Šyšos kaimo Švedkapiuose 1929 ir 1954 m. aptikti radiniai liudija apie Nemuno deltos regione esantį svarbų laidojimo paminklą, kurio chronologija galbūt prasideda Viduramžiais (remiantis šešialapės segės forma) ir siekia bent jau XVII a. Senkapių vietą ateityje reikia patikrinti...
  5. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Taigi istoriniai duomenys rodo, kad XV–XVII a. šiaurinių Prūsijos sričių ryšiai su Kuršu, leidę plėtotis kultūriniams mainams, buvo gana intensyvūs. Jeigu sidabrinės burbulinės segės į Nemuno deltą neatkeliavo iš Kuršo kartu su savininkėmis, tai jos galėjo būti atvežtos prekeivių ar gamintos...
  6. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Šyšos ir Rusnės žiedinių segių su burbulais formos labai panašios į tuo pat metu madingų Kurše papuošalų formas. Tai tarsi Kuršo valstiečių aprangos elementai, atkeliavę į Nemuno žemupio apylinkes. Galima daryti dvi prielaidas – vėlyvųjų žiedinių segių mados turėjo bendrų bruožų visame Rytų...
  7. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Kad Kuršo auksakaliai gamino seges specialiai valstiečių rinkai, rodo XVII a. Rygos auksakalių dokumentai, kuriuose minimos „Bauer-Bretz“, „Wepen-Bretz“, t. y. valstiečių, segės, vilainių segėsŽr. Jānis Straubergs, «Latviešu saktu kalēju amats un Rīgas latviešu rotas», p. 104.. Ryga XVII a. jau...
  8. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Smuklininkams ir valstiečiams leista turėti po vieną „londonietišką“ švarką, tokio pat audinio ar odinę liemenę, gero audinio kelnes, tačiau viskas turėjo būti be perkirpimų, apsiuvų ir nespalvota. Draustos auksinės ir šilkinės apykaklės, plunksnos, damaskinės liemenės, aksominiai kaspinai apie...
  9. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Šyšos ir Rusnės moterų papuošalai – aprangos regionalumo / bendraeuropietiškumo, socialinės mirusiųjų kilmės ir tapatumo tyrinėjimų šaltiniai Aptartų Šyšos radinių ir Rusnės moterų kapų nr. 3, 4, 14, 18 įkapių pobūdis užmena mįslę, kokiam socialiniam sluoksniui priklausė jų savininkės. Ar...
  10. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Kitas švedų karinių dalinių pasirodymas Klaipėdos valsčiuje žinomas 1678 m. Tų metų lapkritį 16 tūkst. karių švedų korpusas, vadovaujamas Livonijos gubernatoriaus gen. Henriko Horno, per Kuršą traukė į Prūsiją. Pakeliui buvo apgulta Klaipėda. Nepavykus ją paimti, buvo patraukta per Priekulę...
  11. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Klaipėdos krašte užfiksuotus vadinamuosius švedkapius ar švedų įtvirtinimus (Schwedenschanzen), regis, pirmiausia galėtume sieti su žodine tradicija, įamžinusia XVII a. įvykius. 1629–1635 m. Klaipėda ir jos apylinkės pagal 1629 m. Altmarke pasirašytas paliaubas tarp Švedijos ir Lenkijos su...
  12. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Interpretacija: galimos Šyšos Švedkapių vardo ištakos, Šyšos ir panašūs Rusnės radiniai kaip gyventojų socialinės ar etninės kilmės ženklai Šyšos Švedkapių vardo tradicijos prielaidos Švedkapių vardas kaip laidojimo paminklų epitetas dab. Lietuvoje pasitaiko dažnai. Šią problematiką pradėjo...
  13. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Šyšos žiedinės segės su burbulais atspindi supaprastintą tokių burbulinių sidabrinių segių kaip iš Rusnės kapų nr. 3, 14 formą. Šyšos segių graviravimas taip pat yra supaprastintas, palyginti su sidabrinių Rusnės kapų nr. 4, 18 segių raižiniais, kurie turi pirmiau aptartų paralelių, rastų Rytų...
  14. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Latvių archeologai žiedines seges laiko atneštomis viduramžiais vokiečių, nors jas vėliau perėmė vietiniai latvių valstiečiai, ir tokios segės galiausiai tapo tradicinio kostiumo dalimiŽr. Valdemārs Ģinters, «Dažas zemgales 17. – 18. g. s. sudraba saktis», p. 96; V. Urtāns, «Vinakalna kapulauks...
  15. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Grįžtant prie pirmiau minėtų analogų iš Lietuvos, reikia pasakyti, kad Gėliogalių lobio segė, kuri „Senovės lietuvių papuošalų“ albume buvo datuota XIII–XIV a., neturi išraiškingų burbulų ir yra tikrai kito, ankstyvesnio, stiliausŽr. „Lietuvių liaudies menas“, p. 339, pav. 583.. Minėta segė iš...
  16. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    9 pav. XVII a. sidabrinės segės iš Kuršo ir Livonijos: 1 – segė iš Mazjumpravos lobio, LatvijaPagal Valdemārs Ģinters, «Inriķa Smakata ģimenes rotas», att. 5., 2 – segė iš Kambja bažnyčios senkapių EstijojePagal Heiki Valk, Rural Cemeteries of Southern Estonia 1225–1800 AD, Table XI:8. / Fig. 9...
  17. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Žiedinės segės Rusnės moterų turtingiausių kapų nr. 3, 14 publikacijoje buvo nurodyti du žiedinių segių su burbulais (7:1 pav.) analogai iš dabartinės Lietuvos teritorijos. Tai segės iš Kauno apylinkių ir Gėliogalių (Molėtų r.) lobioŽr. Raimondas Sprainaitis, „XVII a. Rusnės moterų papuošalai“...
  18. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Įdomu, kad renesansinė metalinių diržų, kaip tradicinio kostiumo sudedamosios dalies, mada (tiek vyrų, tiek moterų) paplito ir Kurše, Latvijoje. Čia tokie diržai nešioti iki XIX a., gana nedideliame kuršiškame regione Kuldygos, Ventspilio ir Alsungos apylinkėseŽr. Mirdza Slava, «Latviešu tautas...
  19. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Ieškant bendraeuropinio konteksto metaliniams moterų diržams iš Rytų Baltijos regiono, ypač svarbus yra Jörgo Harderio straipsnis apie Renesanso epochos moterų segmentinius diržusŽr. Jörg Harder, „Segmentgürtel mit mehrteiliger Anhängekombination – Ein Frauenschmuckgürtel der Renaissance“...
  20. Rasa Banytė-Rowell

    Studija Šyšos Švedkapių radiniai: įvadas į lokalinės istorijos tyrimus

    Kartu buvo rastas prabangus siuvinėtas kapšelis, trys geležiniai raktai ir peilis. Kapšelio, kuris buvo puoštas brokato juosta ir siuvinėtas subtiliomis metalo siūlų rozetėmis, turinys taip pat buvo ypatingas. Kapšelyje rasta sidabriniai karoliukai ir kabutis, kalnų kristalo gabaliukas, auksinės...