Radiniai

  1. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Historical Museum: Its Notion and Ideas for Creating Narratives for Modern Museums, and their Manifestation in the City of Vilnius Summary. The article attempts to bring to the fore an issue left on the margins of historical culture / memory studies enjoying a resurgence in Lithuania: what kind...
  2. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Šaltiniai ir literatūra Anderson, David, “Case Study: Developing Historical Thinking Through an Interactive Gallery” | Gail Durbin (ed.), Developing Museum Exhibitions for Lifelong Learning, London: The Stationery Office, 1996, pp. 163–169. Braudel, Fernand, Kapitalizmo dinamika, iš prancūzų...
  3. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    4. Vilniaus muziejų analizė rodo, kad šio miesto muziejinių naratyvų įvairovėje ženklų svorį turi vyraujantys pasakojimai. Jais laikytini oficialiojoje ir elitinėje Lietuvos aplinkoje įsitvirtinę tautiniai naratyvai, kuriuose pabrėžiama lietuvių tautos ir valstybingumo istorija, teikiami...
  4. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Išvados 1. Užsienio ir Lietuvos muzeologų teiginiai leidžia tvirtinti, jog istorijos muziejais gali būti laikomi visi muziejai, kurie, pasitelkdami muziejinius pasakojimus, reprezentuoja tam tikrą praeitį: politinę, socialinę, kultūrinę, technologinę, civilizacinę ir t. t. Ši istorijos muziejaus...
  5. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Drąsiai galima teigti, kad alternatyvių temų ir sprendimų paieškų lyderis yra Nacionalinė dailės galerija, Lietuvos dailės muziejaus padalinys. Dailės istorijos ekspozicijoms ir parodoms (tarp jų ir Vilniaus muziejuose) paprastai yra būdingas izoliuotas nuo konteksto meno kūrinių eksponavimas...
  6. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Lokalių kasdienybės ir nesenos istorijos naratyvų galima atrasti ir Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje. Šie muziejiniai pasakojimai – alternatyva siaurai suprantamam technikos istorijos pateikimui, kuriam būdinga objektų tipų istorija, technologinio progreso idėja, industrinio paveldo...
  7. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    4.2. Alternatyvių pasakojimų link Vilniaus muziejų kultūroje šalia vyraujančių pasakojimų galima atrasti ir alternatyvių naratyvų. Juose beveik nėra vyraujančių praeities interpretacijų suprobleminimo, jų pagrįstumo atmetimo, demitifikacijos, kas leistų juos laikyti kontristorijomis. Tai veikiau...
  8. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Visgi tai, kad Lietuvos kultūros istorijos ir paveldo skaidymas etnolingvistiniu požiūriu yra įmanomas ir nepasenęs, rodo respublikinį statusą turinčio Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuolatinė ekspozicija „Iš teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių. XIX a. – XX a. pirmoji pusė“...
  9. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Vyraujantys naratyvai paprastai įvardijami kaip etnocentriniai. Anot vokiečių istorijos teoretiko Jorno Ruseno, etnocentrizmas – viena iš daugelio pasaulio interpretacijos ir savivokos praktikų, kurioje iškeliamas socialinio darinio vientisumas, o priklausomybė šiam socialiniam dariniui...
  10. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    4.1. Vyraujantys pasakojimai visuomenės istorinės sąmonės kontekstuose Vilniuje kaip Lietuvos sostinėje yra net trijų nacionalinių (t. y. svarbiausių valstybėje) muziejų – Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų – filialai...
  11. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    4. Vilnius kaip vyraujančių ir alternatyvių muziejinių naratyvų polilogo erdvė Jei, anot N. Keršytės, Lietuva yra istorijos muziejų šalis, tai Vilnius – istorijos muziejų miestas. Šios muzeologės teigimu, sostinės muziejai sudaro 1 / 3 visų muziejų LietuvojeŽr. Nastazija Keršytė, „Muziejiniai...
  12. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Savaime suprantama, istorijos muziejuose imantis išvardytų temų bei uždavinių būtina atsisakyti izoliuoto nuo konteksto muziejinių objektų eksponavimo. Dėmesys turėtų būti sutelkiamas į socialinių ryšių atskleidimą. Kaip žinia, muzealijos yra praeities fragmentai, kurie patys savaime...
  13. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Taigi, pirmoji prielaida – oficialiosios, vyraujančios istorijos, visuotinai paplitusių tiesų (mitų) apie praeitį atsisakymas. Tiesa, čia matoma alternatyva. W. Kosas teigia, kad muziejuose būtina eksplikuoti mitus, nes būdami visuomenės vertybių ir standartų veidrodžiu jie leidžia pažinti pačią...
  14. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    3. „Idealaus“ šiuolaikinio naratyvo istorijos muziejuose paieškos Istorijos muziejui galioja visiems muziejams taikomi šiuolaikiškumo (kitaip – naujumo, modernumo, atitikimo šiandienos poreikius) reikalavimai. Griežtą tradicinių ir naujų muziejų distinkciją nubrėžė tuometinės Jugoslavijos...
  15. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Kitas esminis skirtumas tarp muziejinės ekspozicijos ir istoriografijos kyla dėl tiriamų ir interpretuojamų šaltinių specifikos. Ekspozicija nėra ar neturėtų būti mokslo teiginių iliustracija pasitelkus muziejinius eksponatus bei kitą medžiagąKiek kitaip kalba lenkų muzeologas Wojcechas...
  16. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Esama ir esminių skirtumų tarp muziejinės ekspozicijos ir istoriografijos. Muziejinės ekspozicijos suvokimas yra daugiasluoksnis procesas, kuriame dalyvauja visos juslės, bet vyrauja regaŽr. Friedrich Waidacher, Bendrosios muzeologijos metmenys, p. 159.. Turime reikalą su vizualine komunikacija...
  17. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Istorijos muziejai turi panašumų su istoriografija: abu yra suformuoti dėl žmogui ir visuomenei būdingo poreikio orientuotis laike. Šis poreikis dažniausiai (žinoma, tai priklauso nuo muziejaus ir istoriografijos pobūdžio) yra racionalizuojamas, t. y. realizuojamas pasitelkus tyrimus. Anot F...
  18. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    2. Istorijos muziejus kaip istorinės kultūros forma Istorijos muziejus kaip istorinės kultūros forma yra dvilypis. Viena vertus, tai yra viena iš kilnojamojo materialaus paveldo saugyklų (šalia bibliotekų ir archyvų), tačiau ir būdamas paveldo saugykla muziejus yra unikalus. Tai įrodo žymus...
  19. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    Istorijos muziejaus sampratos kaita sietina su tarpdalykiškumo tendencijomis įvairiose mokslo srityse ir, žinoma, pokyčiais XX a. istoriografijoje. Joje dėl patiriamos socialinių mokslų įtakos vyksta radikalūs struktūros pokyčiai, apsunkinantys griežtų istorijos mokslo rėmų nustatymą (istorinės...
  20. Rūta Šermukšnytė

    Straipsnis Istorijos muziejus: samprata, šiuolaikinių muziejinių naratyvų kūrimo idėjos ir jų raiška Vilniaus mieste

    1. Istorijos muziejaus samprata XX a. paskutiniais dešimtmečiais pastebima istorijos muziejaus sampratos kaita. Britų muzeologė Gaynor Kavanagh, itin daug dėmesio skirianti istorijos muziejams, 1990 m. teigėŽr. Gaynor Kavanagh, History Curatorship, p. 3., kad apibrėžti sąvoką „istorijos...