Radiniai

Emplaced Power and Luck: Perception of Landscape by Orochen-Evenki Reindeer Herders and Hunters in East Siberia Summary. This article is a continuation of previous publication elaborating on Orochen-Evenki notions of luck and power and showing the indigenous interactions with other humans and...

Literatūra Alekseev, Nikolai, Traditsionnye religioznye verovaniia tiurkoiazychnykh narodov, Novosibirsk: Nauka, 1992. Anderson, David G., “Tracking the ‘Wild Tungus’ in Taimyr: Identity, Ecology, and Mobile Economies in Arctic Siberia” | Peter P. Schweitzer, Megan Biesele, Robert K. Hitchcock...

Ilgai trunkanti žmogaus pragyvenimo veikla tam tikroje vietoje ir paliekami gyvenimo ženklai, tokie kaip stovyklos konstrukcijos, vaikščiojimo takai, laužavietės, ritualinės vietos šiai vietai suteikia naują tapatybę. Žmogaus ir gyvūnų įsibuvimą žymi jų sukuriama „gyvenamoji vieta“ bikit. Gyvūno...

Išvados Posovietinėje aplinkoje trūkstant resursų medžiotojai, elnių augintojai, prekybininkai bei kaimiškų vietovių gyventojai atsigręžė į taigą ir ieško naujų pragyvenimo šaltinių. Konkurencinė kova dėl taigos teritorijų, jos išteklių ir progų patirti sėkmę tapo įtampų tarp vietos žmonių...

Tačiau būtų klaidinga teigti, kad oročėnai-evenkai vietą suvokia tik kaip statišką ir nekintantį dalyką. Net ir „jėgos vietos“ (mesta sily), kurios turi vardus ir ištisus šimtmečius oročėnams-evenkams žinomos kaip turinčios savo dvasias-šeimininkus, gali „nustoti veikti“. Oročėnų-evenkų...

Tiurkiškai kalbančių Sibiro tautų etnografijoje galima rasti pasakojimų apie herojų sukuriamas vietas ir šių herojų tapimą tų vietų šeimininkaisŽr. E. L. L’vova, I. V. Oktiabrskaia, A. M. Sagalaev, M. S. Usmanova (sud.), Traditsionoe mirovozrenie tiurkov Iuzhnoi Sibiri: Chelovek i obschestvo, p...

Tarp medžiotojų, elnių augintojų ir kaimų gyventojų yra paplitęs tikėjimas, kad taigoje yra gausu dvasių, vadinamų arenki, kurios veikia skirtingas taigos vietas lankančius žmones. Arenki dvasią oročėnai tapatina su medžiotojų ar ganytojų sielomis, kurios dėl staigios mirties ar neatlikus sielos...

Ritualinis kraštovaizdis: dvasios-šeimininkai, arenki ir sensorinis suvokimas Kaip ir daugelio Sibiro tautų etnografijoje atspindinčiose sampratose, autochtonai tiki, kad kiekviena vieta turi savo dvasią-šeimininką (dukh khoziain), valdančią tas vietoves, ten gyvenančius gyvūnus ar materialius...

Posovietinė politika, suteikdama žmonėms galimybę naudoti taigos teritorijas pragyvenimo praktikoms, paskatino aršią konkurenciją tarp valstybės tarnautojų, verslininkų ir vietinių gyventojų. Medžiotojai ir elnių augintojai, siekdami sėkmingai plėtoti savo ekonomines praktikas taigoje...

Kita vertus, socialinių mokslų teoretikai aiškina, kad vietos patyrimas neatsiejamas nuo socialinio konteksto ar konfliktųŽr. David Harvey, The Condition of Postmodernity: An Enquiry into the Origins of Cultural Change, p. 238.. Filosofas Michaelis Foucault vaizdingai iliustruoja, kaip kuriant...

Oročėnų-evenkų medžiotojų ir elnių augintojų sampratoje tiek gyvūnai, tiek žmonės sukuria savo „gyvenamąsias vietas“, kurios vadinamos bikitŽr. Vera Tsintsius, Sravnitel’nii slovar Tunguso-Man’chzhurskikh iazykov, p. 79.. Medžiotojai dažnai vartoja žodį bikit, kasdienėje kalboje nusakydami...

Kraštovaizdis įprasminamas per pasakojimus ir atminties išraiškas, kurios savo ruožtu sąlygoja žmonių kasdienes veiklasApie ligos istorija kraštovaizdyje žr. Piers Vitebsky, “From Cosmology to Environmentism: Shamanism as Local Knowledge in a Global Settings,” p. 182–203. Apie atminties...

Įvietintas kraštovaizdis: pasakojimai, išgyvenimai ir gyvenamosios vietos – bikit Daugelis antropologų parodo, kad žmonių lokalumo suvokimas yra ne pasyvus, universalus ir abstraktus, o dinamiškas kultūrinis procesasŽr. Barbara Bender, “Introduction: Landscape – Meaning and Action,” pp. 1–17...

Sovietų valstybės infrastruktūros žlugimas, liberali Rusijos prezidento Boriso Jelcino politika negausių Rusijos šiaurės tautų atžvilgiu ir XX a. paskutiniame dešimtmetyje vykdyta privatizacija oročėnams-evenkams suteikė galimybę tapti kolūkio elnių ir medžioklės ūkių savininkais ir panaudoti...

Žlugus centralizuotai resursų paskirstymo sistemai kaimiškuose Rytų Sibiro rajonuose, vienas svarbiausių autochtonų prisitaikymo prie šių pokyčių būdų yra išgyvenimui tinkamų taigos teritorijų įsisavinimas, kolektyvinių ūkių elnių bandų privatizavimas ir naudojimasis gamtiniais resursais...

Įvadas Skirtingai nuo vakarietiškų sampratų, oročėnų galios raiška neapsiriboja vien tik žmonėmis, bet yra būdinga santykiams tarp žmonių, gyvūnų ir dvasių, susijusių su skirtingomis vietovėmis bei materialiais objektais ir sėkmės patirtimisŽr. Donatas Brandišauskas, „Autochtonų galios sampratos...

Santrauka. Straipsnis tęsia ankstesnėje publikacijoje apžvelgtas oročėnų-evenkų sėkmės bei galios sampratų raiškas, kurios atskleidžia autochtonų santykius su kitais žmogiškais ir nežmogiškais asmenimis ir taigos vietovėmis. Pasitelkiant etnografinius ir lyginamuosius šaltinius, šiame...

Autochthones Concepts of Power and Expression: Zabaikal (East Siberia, Russia) Orochen-Evenki Occasion Comparative Studies Summary. Drawing on ethnographic and comparative sources, this article investigates the underdeveloped concepts of power and luck in the anthropology of circumpolar...

Literatūra Alekseev, Nikolai, Traditsionnye religioznye verovaniia tiurkoiazychnykh narodov, Novosibirsk: Nauka, 1992. Anderson, David, “Tracking the ‘Wild Tungus’ in Taimyr: Identity, Ecology, and Mobile Economies in Arctic Siberia” | Peter P. Schweitzer, Megan Biesele, Robert K. Hitchcock...

Straipsnis pateikia kritinę „galios“ suvokimo ir apibrėžimų analizę. Šiaurės autochtonų antropologinėse studijose „galia“ apibūdinama kaip sugebėjimas savarankiškai įgyvendinti savo tikslus, neskatinant tam tikro kitų elgesio. Oročėnų-evenkų galia susijusi su galimybėmis bendradarbiauti su...