Radiniai

The Twentieth-Century Songs of the Lietuvininkai Ethnic Group in the Šilutė Region of Lithuania: The Interaction Between Subject and Context Summary. The author of this article analyzes the lyrical folklore of the Lithuanian Lietuvininkai ethnic subgroup recorded in what is now the Šilutė...

Literatūra ir šaltiniai „Alle Vögel sind schon da“, Kinderliederbox.de, [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 10 d.]. Balys, Jonas (sud.), Tautosakos darbai, t. III: Iš Mažosios Lietuvos tautosakos, Kaunas: Lietuvių tautosakos archyvas, 1937, [žiūrėta 2012 m. balandžio 25 d.]. Balys, Jonas (sud.), Tautosakos...

XX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų dainų bruožai išryškina vietinį ir bendralietuvišką / bendraeuropinį sluoksnius, tačiau, palyginti su XIX a. užrašyta medžiaga (bet ne su numanoma tikrąja tautosakos būkle), jie atrodo įvairesni ir labiau diferencijuoti. Vietinis yra išlaikęs savitus...

Išvados Ištyrus XX a. Šilutės apylinkių pilnus dainuojamosios tautosakos užrašymus ir juos sugretinus su XIX a. medžiaga, matomi ryškūs, įvairiausių veiksnių nulemti skirtumai. Tautosakinės medžiagos kiekis, palyginti su XIX a., labai išaugo: XX a. užrašyta 4/5 visų pilnai užrašytų Šilutės...

Taip pat gerai žinoma (užrašyti 3 var.) Šilutės apylinkėse literatūrinės kilmės daina „Jaunas / vargšas / biednas žvejokas aš esu“, kurią, pasak šią dainą padainavusių Barvienės dukrų (taip įvardytos dainos pateikėjos), „iš vokiečių kalbos išvertė kaimynė Vestfolienė“ (LTR 3426 (183)). Keletą...

Ketvirtąją grupę sudaro 34 pavienės dainos, priklausančios dar iki galo nesusistemintiems žanrams: literatūrinės kilmės dainos, tarp jų ir verstos iš vokiečių kalbos, romansai, humoristinės-didaktinės, talalinės, žvejybos arba vestuvinės tematikos rateliai, naujoviškos vestuvinės dainos, dainų...

Šiuo požiūriu dėmesį patraukia E. Beržinskienės repertuaras. Tam tikra jo dalis yra klaipėdietiškos stilistikos, tačiau yra dainų, kurių melodijos savo intonacine struktūra labai primena aukštaitiškas, retkarčiais žemaitiškas daugiabalses dainas, pavyzdžiui, vestuvinės dainos „Per šilelį jojau“...

Kai kurių gausių variantais dainų melodijos labai įvairuoja, pavyzdžiui, darbo dainos „Oi, kūliau kūliau šiaudus be grūdų“. Ši daina dainuota ir XIX a., tačiau melodijos užrašytos tik XX amžiuje. Šilutiškių M. Bagdonienės „Ui liūliū liūliū, šiaudai be grūdų“Žr. ten pat, nr. 62. ir M...

Šios grupės melodijų variantiškumas leidžia teigti, kad patikimo melodijų užrašinėtojo vardo nusipelnė kalbininkas ir archeologas A. Bezzenbergeris ir, savaime suprantama, – Ch. BartschasŽr. Lina Petrošienė, „Tautosakos rinkimo ištakos Šilutės apylinkėse: objekto ir konteksto sąveika“, p. 165...

XX a. šilutiškių dainininkų repertuare (beveik visais išvardytais atvejais – visų lietuvininkų repertuare) pluoštelis šios grupės dainų buvusios labai populiarios, jos dainuotos ir XIX a.: „Lėkė volungė“ ((V 811) 7 šilutiškių padainuoti (čia ir toliau) var.), „Ei žuvėdra žuvėdrėle“ ((V 1507) 4...

Apibendrinant šios grupės dainas galima sakyti, kad jos išreiškia tiriamojo regiono savitumą, labiausiai susijusį su daugiakultūrine aplinka. Populiariosios keleto dainininkų padainuotos dainos melodiškai yra labai artimos. Vienos jų išliko beveik nepakitusios, kitos dainuotos jau kitokiomis...

Kitų dviejų anksčiau minėtų gausių variantais dainų „Išbėg išbėgo iš Rusnės kaimo“ ir „O kad aš ėjau per žalią girelę“ melodijos užrašytos tik XX a., bet tekstai fiksuoti jau XIX a. pradžioje: pirmoji iš minėtųjų dainų L. Rėzos archyve datuojama 1820 m., antroji – 1810 metais. Nors šių dainų...

Kaimyninių tautų (ypač vokiečių), etninių grupių, bendraeuropietiškos muzikos (tiek pasaulietinės, tiek bažnytinės) poveikį lietuvininkų muzikiniam folklorui pastebėjo ir mėgino apibūdinti bemaž visi rašiusieji apie Mažosios Lietuvos etninę muziką, taip pat ir šio straipsnio autorėŽr. Lina...

Negausi, bet nuo XIX a. Mažojoje Lietuvoje žinoma ir paplitusi, po vieną fiksuotą poetinio teksto variantą Žemaitijoje ir Suvalkijoje turinti vestuvinė daina „Ar žadi, ar leidi“Žr. Lina Petrošienė, Jonas Bukantis (sud.), Bėgau jūružėm: Klaipėdos krašto dainos, nr. 4., sprendžiant pagal tekstą ir...

Gausiausios vestuvinės dainos „Aukšti kalnai, lygios lankos“ ((V 743) 8 var.) melodijos yra mažorinės, variantai vienas kito atžvilgiu stabilūs, XIX a. užrašyti taip pat labai panašūs. Melodijos išsidėsčiusios plačiai, dažniausiai oktavos ribose, tačiau yra ir kiek siauresniuose – sekstos, ir...

Pirmajai grupei priklauso trys pavienės Šilutės apylinkėse užrašytos dainos: A. Deivelaičio žvejų daina „Žalioj l’ygioj l’ankužėj“ ((D 1562)Žr. Lina Petrošienė, Jonas Bukantis (sud.), Bėgau jūružėm: Klaipėdos krašto dainos, nr. 3.), A. Pažėros vestuvinė „Žad man vesti lenkų puona“ ((V 230) LTR...

Lyginant XX a. ir XIX a. Šilutės apylinkių lietuvininkų muzikinę medžiagą, matyti tam tikri skirtumai. Pavyzdžiui, bendriausiais bruožais įvertinus vienintelį požymį – derminį melodijų pobūdį, pastebimas mažoriškos melodikos gausėjimas (žr. 1 lentelę), kuris ryškus visoje Lietuvoje jau nuo XX a...

Taigi šiame tyrime analizuojama šilutiškių dainų medžiaga imta ne tik iš spausdintų šaltinių, bet ir iš archyvų, kuriuose surinktas folkloras sugulė nerecenzuotas ir neredaguotas, o tyrimui imamas kaip lygiavertis viešai paskelbtajam. Ir XX a. antrojoje pusėje iš lietuvininkų užrašant jų...

Repertuaras ir melodika Žinių apie XX a. lietuvininkų dainavimo tradicijos tęstinumą, vietinio repertuaro stabilumą ir pokyčius suteikia palyginimas su XIX a. surinkta medžiaga. Jau XIX a. buvo užfiksuota 41,4 % Šilutės apylinkėse užrašytų melodijų variantų ir paskelbta Mažosios Lietuvos...

Dėl nesuprantamų priežasčių iki šiol lietuvininkų dainų garso įrašai skelbti labai fragmentiškai. Plokštelėse tarp kitų regionų pateikėjų dainų įtraukta viena Martyno JankausŽr. Austė Nakienė, Rūta Žarskienė (sud.), Suvalkijos dainos ir muzika: 1935–1939 metų fonografo įrašai, 2003., trys Elzės...