Radiniai

Searching for Lutheran Traditions in the Sacred Stained-Glass of Rasa Grybaitė Summary. While presenting the common aspects of contemporary glass development, this article focuses on sacred stained-glass creation of Rasa Grybaitė. An analysis of her most important stained-glass ensembles in the...

Literatūra Grybaitė, Rasa, Laisvės paženklinti Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei: albumas, Rimantas Dichavičius (sud.), t. III, Vilnius: Versmė, 2013. Grybaitė, Rasa, Protestantų religinė dailė: ištakos ir tradicijos, rankraštis, Vilnius: VDA meno aspirantūros mokslinis teorinis darbas...

Apibendrinant R. Grybaitės darbus ir aptariant jos vitražų visumą, galime pasidžiaugti tuo, kad dailininkė siekia ikonografiškai pagrįstai, meniškai turtingai ir skirtingai traktuoti kiekvieną bažnytinėje erdvėje sukurtą vitražą, įvairiomis priemonėmis išreikšti tikinčiųjų interesus. Akivaizdu...

Straipsnio pabaigoje keletą minčių norisi pateikti ir apie parodinius Grybaitės darbus, nes daugelis jų persmelkti individualiai traktuotos sakralumo atmosferos: šiuose kūriniuose taip pat neabejotinai atsispindi autorės dvasinė patirtis, požiūris į tikėjimo klausimus, meno paskirtį. Grybaitė...

Vakarinėje bažnyčios sienoje, virš durų patalpintame vitraže menininkė taip pat pasinaudojo klasikiniu Kristaus su keturiais evangelistų simboliais ikonografiniu sprendimu. Beje, čia įdomu tai, kad meninė šio vitražo struktūra glaudžiai siejasi su romaninio laikotarpio bažnyčių timpanų...

Kitą didelį vitražų užsakymą Grybaitė įgyvendino 2009 m. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Čia taip pat matyti tikslus šventraščio herojų pavaizdavimas, perteikiamas tiksliu piešiniu. Vis dėlto šio objekto meninis sprendimas jau kitoks, susietas su viena išorine ypatybe: saulėtomis...

Vienas didžiausių iki šiol Grybaitės įgyvendintų darbų yra Šakių evangelikų liuteronų bažnyčioje 1999–2002 m. sukurtų vitražų kompleksas. Senas klasikinis šventovės interjeras su aštuoniais šoniniais langais menininkę įpareigojo būti itin atsakingą, apgalvoti aplinkos dekoravimo būdą, vitražų...

Vis dėlto pamažu menininkės požiūris į bažnytinį vitražą kito. Tai iš dalies nulėmė vis rimtesnis gilinimas į liuteroniškąją dailę, šiai tikėjimo pakraipai būdingų siužetų naudojimą mene. Žymus pastorius, Vokietijos Emmericho miestelio Kristaus bažnyčios vadovas Martinas Baueris, apmąstydamas...

Vienas pirmųjų Grybaitės religinių darbų buvo skirtas Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčiaiProf. dr. Otto Bartningo (1883–1959) 1953 m. suprojektuota bažnyčia buvo pastatyta Visbeke (Vokietija) ir veikė ten iki 1996 m. Tai viena iš šio architekto suprojektuotų 33 vadinamųjų „Kančios“ bažnyčių...

Įgyvendinant vitražų užsakymus evangelikų liuteronų bažnyčioms Grybaitei labai pravertė jų tikėjimo apeigų bei meninės platformos išmanymas, kurį dailininkė įgijo studijuodama meno aspirantūroje: gindama meno lincenciato laipsnį, ji parengė mokslinį darbą „Protestantų religinė dailė: ištakos ir...

Taigi grįžtant prie pagrindinio šio straipsnio tyrimo objekto – R. Grybaitės sakralinės kūrybos, pirmiausia norėtųsi aptarti didžiausius šios menininkės vitražų kompleksus. Tai būtų darbai jos gimtosiose vietovėse – Sudargo, Šakių, Vilkyškių ir Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčiose bei...

R. Grybaitė dailės pagrindus įgijo Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau vitražo specialybės mokėsi Vilniaus dailės akademijoje. Čia menininkę ugdė Lietuvos vitražo autoritetai – B. Bružas, A. Dovydėnas, K. Morkūnas. Baigusi studijas VDA Monumentaliosios dailės katedroje, jau pati...

XX a. 10 dešimtmetyje, Lietuvai sulaukus nepriklausomybės, sakralinio vitražo kūrimas suintensyvėjo: tuo laikotarpiu gausiau pradėtos statyti ir restauruoti bažnyčios, joms prireikė įvairių meno kūrinių. Vitražai buvo itin svarbūs, jų buvo daugiausia, nes remiantis ilgaamže tradicija, jie...

Apžvelgdami Lietuvos moderniojo vitražo istoriją (ji nėra itin sena ir savo šaknimis driekiasi iš XX a. 3–4 dešimtmečių), galime išskirti keletą pagrindinių tarpsnių ir jiems atstovaujančių garsių kūrėjų. XX a. tarpukario laikotarpiu užgimusį lietuvių profesionalųjį vitražą turėtume sieti su...

Viena iš neabejotinai įtaigiausių dailės šakų, ilgus amžius plėtotų sakralinėse erdvėse, yra vitražo menas. Vitražo istorija turtinga ir gausi įvairiausių atradimų bei eksperimentų, tačiau bažnytinėje plotmėje šios srities laimėjimai turbūt patys įspūdingiausi. Neretai jie atspindi dar...

Santrauka. Pristatant bendruosius šiuolaikinio vitražo kaitos aspektus, straipsnyje plačiau nagrinėjama dailininkės Rasos Grybaitės sakralinio vitražo kūryba. Analizuojant svarbiausius šios menininkės įgyvendintus vitražų ansamblius Vakarų Lietuvos bažnyčiose, siekiama išryškinti juose...

The Concept of Creations’ Artistic Image: Definitions and Development of Perception Summary. The category of artistic image, which reveals the essence of art works, is interpreted by scientists in a broad manner. This concept’s etiology is derived from Antiquity – Plato’s and Aristotle’s...

Literatūra Aristotelis, Poetika, iš senosios graikų kalbos vertė Marcelinas Ročka | Vanda Zaborskaitė (sud.), Poetika ir literatūros estetika: nuo Aristotelio iki Hėgelio, Vilnius: Vaga, 1978. Dailės žodynas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999. Hegel, Georg Wilhelm Friedrich...

Kaip jau minėta, dėl analizės meninis vaizdas skaidomas į sudėtines dalis išskiriant jo struktūrinius elementus (kūrinio formalaus pavidalo dermę kuriančius santykius, medžiagines ypatybes, simbolių, ženklų, metaforų bei asociacijų plotmę), tačiau natūraliai jis yra vientisas ir patiriamas kaip...

Tokios klasifikacijos negalima suabsoliutinti, tačiau ji leidžia susidaryti visuminį meninio vaizdo „paveikslą“ istoriškumo požiūriu nepaisant visada egzistuojančių išimčių. Todėl norisi pasiūlyti tokią šios definicijos apibrėžtį: meninis vaizdas yra estetikos kategorija, išreiškianti vizualaus...