14. Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumo reikšmė

Neginčijama aksioma, nesyk pakartota konstitucinėje jurisprudencijoje: Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabili Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 14 d. ir 2006 m. kovo 28 nutarimus. . Konstitucijos stabilumas traktuojamas kaip didžiulė teisinė vertybė.

Tai suponuoja konstitucinio akto teksto stabilumą. Tačiau konstitucija kaip teisinė realybė – ne vien konstitucinis aktas, bet ir oficiali konstitucinė doktrina, formuojama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Jai taip pat taikytinas stabilumo reikalavimas.

Oficialios konstitucinės doktrinos tolesnis aiškinimas ir plėtojimas – nuolatinė Konstitucinio teismo funkcija. Ją vykdant neišvengiamos ir oficialios konstitucinės doktrinos korekcijos. Konstitucinės doktrinos plėtojimas ir jos neišvengiamas koregavimas, Teismo nuomone, leidžia konstitucinėje jurisprudencijoje atskleisti giluminį Konstitucijos potencialą nekeičiant jos teksto ir šiuo atžvilgiu pritaikyti Konstituciją prie socialinio gyvenimo pokyčių, nuolat kintančių visuomenės ir valstybės gyvenimo sąlygų, užtikrinti Konstitucijos, kaip visuomenės ir valstybės gyvenimo teisinio pagrindo, gyvybingumą.

 

Tokia oficialios konstitucinės doktrinos formavimo ir plėtojimo samprata leido Teismui padaryti tokią išvadą:

Naujose konstitucinės justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose toliau aiškinant ir plėtojant, inter alia reinterpretuojant, oficialias konstitucines doktrinines nuostatas, taip pat ir taip, kad oficiali konstitucinė doktrina yra pakoreguojama, yra skatinama nedaryti intervencijos į Konstitucijos tekstą tada, kai tokia intervencija nėra teisiškai būtina. Šitaip yra prisidedama prie Konstitucijos teksto, kartu ir konstitucinės santvarkos, stabilumo užtikrinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 28 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 13 punktas.

15. Oficialios konstitucinės doktrinos korekcijų padarinių problema

Vertinant teisinį reiškinį būtina atsižvelgti tiek į teigiamus, tiek į neigiamus aspektus.

Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimas – vienas iš konstitucijos gyvybingumo, jos sugebėjimo prisitaikyti besikeičiančioje tikrovėje užtikrinimo būdų. Kartu nepamirškime ir jurisprudencijos tęstinumo svarbos. Ir čia iškyla pirmoji koregavimo padarinių problema.

 

Konstitucinis Teismas iš esmės vykdo kontrolę a posteriori (tik tarptautinių sutarčių konstitucingumas gali būti tikrinamas ir a priori kontrolės forma). Oficialios konstitucinės doktrinos reinterpretavimas, kai daromos jos korekcijos, reiškia, kad remiantis ankstesne konstitucijos nuostatų sampratą jau buvo išspręstos konstitucijos bylos, t. y. ginčijamo įstatymo ar kito teisės akto normų konstitucingumas buvo įvertintas pagal atitiktį kiek kitaip suprantamoms konstitucinėms nuostatoms. Teisėkūros subjektai, žinodami ankstesnę doktriną, atsižvelgdami į ją, priėmė teisės aktus. Ar neatsitiks taip, kad vadovaujantis nauja atitinkamų konstitucinių nuostatų samprata tokie aktai bus pripažinti antikonstituciniais? Ar oficialios konstitucinės doktrinos korekcijos turi atgalinį poveikį?

Antroji problema – pasitikėjimo oficialia konstitucine doktrina. Teisėkūros subjektai, žinodami, kad Teismas, esant tam tikroms aplinkybėms, gali koreguoti oficialią konstitucinę doktriną, gali aiškinti, kad jie nežino, ar ta atitinkamų konstitucinių nuostatų samprata išliks, ar pasikeis. Jeigu taip, tai galima pradėti spekuliacijas, kad neaišku, kuo vadovautis. Kaip užtikrinti, kad visiems teisėkūros, teisės taikymo subjektams privaloma oficialia konstitucine doktrina nebūtų abejojama?

Paradoksas, bet daugelį minėtų baimių išsklaido būtent korekcijų oficiali konstitucinė doktrina, aiškiai apibrėždama korekcijų sąlygas. Esant tokioms sąlygoms, oficialios konstitucinės doktrinos korekcijų tikrai bus ne daugiau nei pačios Konstitucijos, kaip teisės akto, pataisų. Konstitucinio Teismo penkiolikos metų praktika tai patvirtina.

 

Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo samprata stokotų nuoseklumo, jei Konstitucinis Teismas nebūtų išsakęs savo nuomonės jo padarinių klausimu. Suformuluota lakoniška doktrinos nuostata:

Oficialių konstitucinių doktrininių nuostatų reinterpretavimas, taip pat ir toks, kai oficiali konstitucinė doktrina yra pakoreguojama, reiškia inter alia tai, kad ateityje konstitucinės justicijos bylos Konstituciniame Teisme turės būti nagrinėjamos ir atitinkami sprendimai turės būti priimami vadovaujantis šia reinterpretuota (pakoreguota) oficialia konstitucine doktrina. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 28 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 14 punktas.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad oficialios konstitucinės doktrinos korekcijos negali būti ir nėra pagrindas peržiūrėti ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtus nutarimus, išvadas, sprendimus, kuriais buvo baigta byla, ar jų argumentavimą.

Tai pagrindinė korekcijų poveikio taisyklė. Žinoma, jeigu ateityje kokioje nors konstitucinės justicijos byloje iškiltų tokių korekcijų poveikio konkrečiai teisinei situacijai klausimas, minėta doktrinos nuostata galėtų būti toliau detalizuota ir papildyta naujais fragmentais. Tai įprastas oficialios konstitucinės doktrinos plėtojimo būdas.

 

Išvados

1.Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo doktrinos įtvirtinimą konstitucinėje jurisprudencijoje turime vertinti kaip Lietuvos konstitucinės kontrolės brandos požymį. Šia doktrina siekiama sudaryti prielaidas užtikrinti nuoseklią konstitucinės jurisprudencijos plėtotę, kartu numatant galimybę tam tikrais atvejais pakoreguoti ankstesnę konstitucinę doktriną. Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo doktrina reiškia siekimą apsaugoti jau konsoliduotą jurisprudencinę konstituciją nuo vidinių grėsmių. Šią doktriną reikia sieti ir su „gyvosios“ konstitucijos idėjos pripažinimu.

2. Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimas yra išimtinė Konstitucinio Teismo kompetencija. Pažymėtina, kad oficialios konstitucinės doktrinos tęstinumas, jos nuoseklus plėtojimas – pagrindinė jurisprudencinės evoliucijos taisyklė. Jurisprudencijos koregavimas – išimtis, pateisinama vien atvejais, kai tai objektyviai neišvengiama ir būtina. Išimties būtinumas visada turi būti racionaliai įrodytas ir konstituciškai pateisintas.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasirinktas gana originalus būdas nustatyti oficialios konstitucinės doktrinos korekcijų galimumą. Pirmiausia fiksuotas bendras reikalavimas: korekcijos yra pateisinamos tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina, konstituciškai pateisinama ir racionaliai pagrindžiama. Papildomai korekcijų leistinumui įvertinti Konstitucinis Teismas suformulavo dviejų rūšių kriterijus. Vieni pagrindžia koregavimo priimtinumą, kiti žymi neleistinumą.

 

4. Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimą gali lemti tik tokios aplinkybės kaip būtinumas didinti galimybes įgyvendinti asmenų prigimtines bei įgytąsias teises ir teisėtus interesus, būtinumas labiau apginti, apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, poreikis sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Konstitucijoje deklaruotus lietuvių tautos siekius, kuriais grindžiama pati Konstitucija, būtinumas plėsti konstitucinės kontrolės šalyje galimybes, idant būtų garantuojamas konstitucinis teisingumas, užtikrinta, kad nė vienas teisės aktas (jo dalis), prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, neturėtų imuniteto būti pašalintas iš teisės sistemos.

5. Neleistinas oficialios konstitucinės doktrinos koregavimas, kuriuo pakeičiama Konstitucijoje įtvirtinta vertybių sistema, paneigiamas vertybių suderinamumas, sumažinamos Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje apsaugos garantijos, paneigiama Konstitucijos, kaip vientiso akto, darnios sistemos samprata, sumažinamos Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisių ir laisvių garantijos, pakeičiamas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo modelis.

6. Konstituciniam Teismui pakoregavus oficialią konstitucinę doktriną konstitucinės justicijos bylos nagrinėjamos ir atitinkami sprendimai priimami vadovaujantis būtent tokia pakoreguota oficialia konstitucine doktrina.

 

Literatūra

  • Abramavičius, Armanas, „Asmenų lygiateisiškumo principo interpretavimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje“, Jurisprudencija, 2006, t. 12 (90), p. 42–50.
  • Barak, Aharon; Ferdinand Mélin-Soucramanien, Constitutional Interpretation = L’interprétation constitutionnelle, Paris: Dalloz, 2005.
  • Beniušis, Vaidotas, „E. Kūris: primityvi politika manęs nedomina“, ELTA, 2008 m. kovo 20 d. [žiūrėta 2008 m. gruodžio 14 d.].
  • Favoreu, Louis ; Patrick Gaia, Richard Ghevontian, Jean-Louis Mestre, Otto Pfersmann, André Roux, Guy Scoffoni, Droit constitutionnel, 7e édition, Paris: Dalloz, 2004.
  • Favoreu, Louis, Europe occidentale : le contrôle juridictionnel des lois : Légitimité, effectivité et développements récents, publié par Louis Favoreu et John-Anthony Jolowicz), Paris: Economica, Aix-en-Provence: PUAM, 1986.
  • Fromont, Michel, « Les revirements de jurisprudence de la Cour fédérale d’Allemagne », Les Cahiers du Conseil constitutionnel, 2006, no 20, pp. 110–116.
  • Garlicki, Lech, “Constitutional Courts versus Supreme Courts,” International Journal of Constitutional Law, 2007, vol. 5, no. 1, pp. 44–68.
  • Jarašiūnas, Egidijus, „Jurisprudencinė konstitucija“, Jurisprudencija, 2006, t. 12 (90), p. 24–33.
  • Jarašiūnas, Egidijus, „Konstitucijos stabilumas: kelios mintys apie Konstitucijos pataisas“ | Konstituciniai valdžių sandaros principai, Vilnius: Valstybės žinios, 2008, p. 58–80.
  • Kūris, Egidijus, „Konstitucija, konstitucinė doktrina ir Konstitucinio Teismo diskrecija“ | Viktoras Rinkevičius (sud.), Konstitucijos aiškinimas ir jos tiesioginis taikymas, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2002, p. 9–40.
  • Kūris, Egidijus, „Konstitucinė justicija Lietuvoje: pirmasis dešimtmetis“ | Viktoras Rinkevičius (sud.), Konstitucinis teisingumas ir teisės viešpatavimas, Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2004, p. 22–45.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio antrosios dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio antrosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 1994, nr. 31-562.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 ir 3 dalių, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 dalių, šio įstatymo priedėlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedėlio, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimo nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 24 d. nutarimo nr. 666 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų teisėjų, prokuratūros sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2001, nr. 62-2276.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimu nr. 120 „Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų perdavimo už akcijas tvarkos“, patvirtintos valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų perdavimo už akcijas tvarkos 3 punkto (1999 m. vasario 4 d. ir 2000 m. balandžio 14 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 daliai (1998 m. gegužės 12 d. redakcija)“, Valstybės žinios, 2002, nr. 82-3529.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 881 straipsniu įstatymo 4 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 11 d. nutarimo nr. 457 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko atleidimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 9 straipsnio 1 daliai“, Valstybės žinios, 2003, nr. 53-2361.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“, Valstybės žinios, nr. 2004, nr. 181-6708.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2004, nr. 105-3894.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 13 d. „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimo išaiškinimo“, Valstybės žinios, 2004, nr. 26-822.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20 d. redakcija) nuostatoms, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms“, Valstybės žinios, 2006, nr. 30-1050.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas „Dėl teisenos byloje pagal pareiškėjo – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimo nr. 689 „Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ dalinio pakeitimo“ 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2, 3 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nutraukimo“, Valstybės žinios, 2006, nr. 88-3475.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo – Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2006, nr. 7-254.
  • Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Valstybės žinios, 2006, nr. 36-1292.
  • Manno, Thierry Di, « Les revirements de jurisprudence du juge constitutionnel », Les Cahiers du Conseil constitutionnel, 2006, no 20.
  • Manno, Thierry Di, Le juge constitutionnel et la technique des décisions « interprétatives » en France et en Italie, Paris: Economica, Aix-en-Provence: PUAM, 1997.
  • Mastor, Wanda, « Essai sur la motivation des décisions de justice : pour une lecture simplifiée des décisions des Cours constitutionnelles », Annuaire International de Justice Constitutionnelle, vol. 15–1999, pp. 35–63.
  • Mesonis, Gediminas, „Konstitucinio Teismo „klaidų“ beieškant“, Veidas, 2007, nr. 20 [žiūrėta 2008 m. gruodžio 14 d.].
  • Pactet, Pierre ; Ferdinand Mélin-Soucramanien, Droit constitutionnel, 27e édition mise à jour septembre 2008, Paris: Dalloz, 2008.
  • Pardini, Jean-Jacques, Le juge constitutionnel et le « fait » en Italie et en France, Paris: Economica, Aix-en-Provence: PUAM, 2001.
  • Pečeliūnienė, Lina, „Politinius gaisrus padeda gesinti ir Konstitucinis Teismas“, Valstiečių laikraštis, 2007 m. spalio 23 d. [žiūrėta 2008 m. gruodžio 14 d.].
  • Ponthoreau, Marie-Claire, « Cultures constitutionnelles et comparaison en droit constitutionnel » | Mélanges en honneur de Slobodan Milacic : Démocratie et liberté: Tension, Dialogue, Confrontation, Bruxelles: Bruylant, 2007, pp. 219–237.
  • Ramelienė, Raimonda, „Tapatybė peržengia abėcėlės raides“, Lietuvos žinios, 2009, nr. 9 (12236), p. 3.
  • Rousseau, Dominique, « Une résurrection : la notion de Constitution », Revue de droit public et de la science politique en France et à l’étranger, 1990, no 1, pp. 5–22.
  • Rousseau, Dominique, Droit du contentieux constitutionnel, 7e édition, Paris: Montchrestien, 2006.
  • Segado, Francisco Fernandez, « Les revirements de la jurisprudence constitutionnelle en Espagne », Les Cahiers du Conseil constitutionnel, 2006, no 20, pp. 123–131.
  • Šileikis, Egidijus, „Aktyvistinė konstitucinė justicija kaip subtili diskrecija inspiruoti teisinius modelius“, Jurisprudencija, 2006, t. 12 (90), p. 51–60.
  • Zagrebelsky, Gustavo, « Existe-t-il une politique jurisprudentielle de la Cour constitutionnelle italienne? », Les Cahiers du Conseil constitutionnel, 2006, no 20.
  • Zimmer, Willy, « Rapport allemand : constitution et sécurité juridique », XVème Table Ronde Internationale, Annuaire International de Justice Constitutionnelle, 1999, vol. 15, pp. 91–107.
  • Zippelius, Reinhold; Thomas Würtenberger, Deutsches Staatsrecht, 31 Aufl., München, 2005.
  • Барак, Аарон, Судейское усмотрение, Москва: Норма, 1999.
 

The Problems of Correction of the Official Constitutional Doctrine

  • Bibliographic Description: Egidijus Jarašiūnas, „Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo problemos“, @eitis (lt), 2021, t. 1 830, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Egidijus Jarašiūnas, „Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo problemos“, Jurisprudencija, 2009, t. 115, nr. 1, p. 39–70, ISSN 1392-6195.
  • Institutional Affiliation: Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedra.

Summary. The article deals with problems of the doctrine of reinterpretation of constitutional provisions, which are settled in the constitutional jurisprudence on correction of the official constitutional doctrine. This correction is typical or constitutional jurisprudence of most countries’. Under the Constitution, only the Constitutional Court enjoys the power to construe the Constitution officially. Official constitutional doctrine is to be developed in the acts of Constitutional Court gradually, disclosing new aspects of it, and supplementing it. The development of constitutional jurisprudence law in some cases involves correction of the official constitutional doctrine. The construction and development of official constitutional doctrine and its corrections allow to reveal the deep potential of the Constitution without changing its text and in this aspect, to apply the Constitution to the changes of social life, to constantly changing living conditions of society and the state and to ensure the viability of the Constitution as the fundamental of life of society and the state. The corrections of the official constitutional doctrine are possible when they are inevitably and objectively necessary, constitutionally grounded and reasoned.

The ruling of 28th March 2006 of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania establishes certain criteria, according to which it is allowed to assess the necessity of correction of the official constitutional doctrine. These criteria were settled in order to avoid lawlessness and to assure successive development of the constitutional system. The construction of these parameters shows the maturity of the constitutional control. This doctrine expresses the aim to secure already consolidated jurisprudential constitution from internal threats. Also it is necessary to notice that the continuity of the constitutional doctrine and its successive development is the main rule of the evolution of jurisprudence. Correction of jurisprudence is an exclusive exception, which can only be justified when it is objectively inevitable. The necessity of an exception should always be rationally proved and constitutionally authorized. Only these corrections serve the development of constitutional system.

The Constitutional Court of the Republic of Lithuania in its jurisprudence of has chosen a rather original manner of settling the possibility to make corrections of the constitutional doctrine. Firstly, a general requirement is established: corrections are justified only in those cases, where they are objectively necessary, constitutionally justifiable and rationally motivated. Additionally, the Constitutional Court has formulated model criteria to evaluate admissibility of corrections. Some of them may serve as ground for acceptability of corrections, others mark their inadmissibility.

The Constitutional Court in its jurisprudence stated that the necessity to reinterpret the official constitutional doctrinal provisions in a way that the official constitutional doctrine should be corrected, may be determined only by the circumstances such as the necessity to increase possibilities for implementing the natural and acquired rights of persons and their legitimate interests, the necessity to improve the protection of the values enshrined in the Constitution, the need to create better conditions in order to reach the aims of the Lithuanian Nation declared in the Constitution on which the Constitution itself is based, the necessity to expand the possibilities of the constitutional control in this country in order to guarantee constitutional justice and to ensure that no legal act (part thereof) which is in conflict with legal acts of greater power, would have an immunity from being removed from the legal system. These criteria justify the necessity of official constitutional doctrine’s correction.

The Constitutional Court formulated that the correction of official constitutional doctrine is impermissible if in this way the system of values entrenched in the Constitution is changed, their compatibility is denied, the protection of guarantees of the supremacy of the Constitution in the legal system are reduced, the concept of the Constitution as a single act and harmonious system is denied, the guarantees of rights and freedoms of the person entrenched in the Constitution are reduced and the model of separation of powers enshrined in the Constitution is changed. These mentioned criteria justify inadmissibility of official constitutional doctrine’s corrections. It is necessary to note that the correction of the official constitutional doctrine is an exclusive competence of the Constitutional Court. The establishment of the corrections of official constitutional doctrine signifies that prospective Constitutional Court’s cases will have to be considered and corresponding decisions will have to be adopted according to this corrected official constitutional doctrine. The doctrine of the correction of the official constitutional doctrine also confirms that the Constitutional Court of the Republic of Lithuania within a relatively short period of time has created a thorough system of constitutional revision, which allows to ensure the supremacy of Constitution in the system of law.

Keywords: constitutional law, the Constitution, the Constitutional Court, the constitutional jurisprudence, correction of the official constitutional doctrine.