Kas patartina mokslo renginių dalyviams?
1. Pranešimus rengti saikingos apimties, apie 0,25–0,75 a. l. Galima ir stambesnius, tačiau atsižvelgtina į renginio dalyvių skaičių. 3–6 žmonių simpoziume net ir 1,5 a. l. pranešimai nekels nepatogumų, nes jų – vos keli. Tačiau 10–20 žmonių konferencijoje tokios apimties pranešimai dalyvius greičiausiai vargins.
2. Rengiant pranešimus vadovautis bibliografijos rašyba, nepamiršti pridėti pagrindinių žodžių bei santraukų lietuvių ir anglų kalbomis.
3. Skaitant kolegų pranešimus žymėtis klausimus.
4. Svarstymo metu nedaryti ilgų pertraukų – išblėsus pirmajam įspūdžiui netenkama svarbios mąstymo, vaizdavimo, o kartu ir rašymo paskatos.
5. Klausimus pranešėjams teikti ir svarstyti po vieną. Pavyzdžiui, turint 2 klausimus, pirma teikti ir svarstyti vieną, paskui – kitą.
6. Rašant atsakymus, pagal aplinkybes kolegas cituoti atskiromis ištraukomis, naudojant sudėtinio citavimo priemonę (žr. „Kaip naudoti citavimo priemones atrašant kolegoms?“).
7. Nerašyti pratisų atsakymų – svarstymai neturėtų tapti pranešimais.
8. Rašant atsakymus tekstą skaidyti į glaustas pastraipas, atskirtas tuščia eilute.
9. Šaltinius vartoti nuosaikiai – svarstymai gali turėti mokslinį aparatą, tačiau ne tokį tankų, kaip pranešimų.
10. Žanro ir tono požiūriais svarstymai turėtų būti lengvesni ir laisvesni už pranešimus.
11. Į kolegas kreiptis vardu arba antruoju daugiskaitos asmeniu iš mažosios raidės, net jei pranešėjas ir pašnekovas yra geri pažįstami.
12. Rašomą tekstą formuoti (pusjuodžiu šriftu, kursyvu ir pan.) tik tiek, kiek būtina minčiai perteikti, visa kita palikti redaktoriams.
13. Nors pranešimai turi visus akademiniams straipsniams būdingus moksliškumo požymius, tiek pačiuose pranešimuose, tiek svarstymuose juos vadinti pranešimais, o ne straipsniais.