Dažni klausimai

1. Jungtis prie tinklavietės: (a) naršymo juostoje spustelėti jungimosi piktogramą, (b) jungimosi užklotinėje įvesti asmenvardį arba e. pašto adresą ir slaptažodį, (c) spausti mygtuką Jungtis:

2. Prisijungus, (a) naršymo juostoje spustelėti autoriaus piktogramą, (b) paskyros meniu spustelėti Aprašas:

Tinklavietėje registruotiems mokslo ir meno kūrinių autoriams bei – retesniais atvejais – asmenims, kuriems suteikta teisė atstovauti autorius.

Ne, tinklavietėje skelbdami leidinius autoriai teisių tinklavietei neperleidžia.

Bendrauti su autoriais tiesiogiai – ir tais, kurių teisės pažeidžiamos, ir tais, kurie įtariami pažeidimu. Jei su autoriais susisiekti nepavyksta, pranešti tinklavietės redaktoriams. Pranešama taip, kaip rašto klaidų atveju, nurodant susijusių autorių asmenvardžius, leidinių pavadinimus, saitus ir kreipimosi priežastis.

1. Teiraujasi, ar skundo teikėjas susisiekė su susijusiais autoriais;
2. jei skundo teikėjui su susijusiais autoriais susisiekti nepavyko, aiškinasi padėtį su autorių teisių pažeidimu įtariamo leidinio autoriumi;
3. jei autoriaus atsakymai nėra pakankami, šalina iš tinklavietės autorių teisių pažeidimu įtariamą leidinį;
4. apie šalinimo faktą ir priežastį praneša ginčo šalims;
5. pašalintą leidinį į tinklavietę grąžina tik ginčo šalims ginčą išsprendus ir apie tai pranešus raštu.

Pastaba: autorių ir trečiųjų šalių ginčuose dėl autorių teisių tinklavietė nedalyvauja.

Taip. Tinklavietė autorių teisių nevaržo.

Tinklavietę skaitytojai regi nevienodų dydžių, nes naudoja įrenginius nevienodo dydžio ekranais ir skyromis. Įvairuoja ir atstumai, kuriais skaitytojai žiūri į ekranus, kartu skiriasi regos ypatybės. Dėl šių techninių, ergonominių ir fiziologinių priežasčių numatytasis tinklavietės rodinys kartais gali atrodyti per mažas arba per didelis. Tinklavietės rodinį tokiais atvejais skaitytojai raginami prisiderinti (lygiai taip, kaip kompiuterinėje rašyklėje, pasirinkus spaudinio maketui tinkamą šrifto dydį, patogesnio skaitymo ekrane dėlei toliau didinamas arba mažinamas ne šriftas, o dokumento rodinio mastelis). Skaitant tekstus rodinio mastelis saityno naršykle nustatytinas toks, kad nevargintų akių.

Žr. „Kaip didinti arba mažinti skaitinio vaizdą?“

Žr. „Kodėl tinklavietės rodinys toks mažas?“

Žr. „Kaip didinti arba mažinti skaitinio vaizdą?“

Glaustai iš eilės, kiek tinka autoriaus veiklai, minėti šiuos dalykus:

• išsilavinimą (kada, kur, ką);
• disertacijos mokslo sritį, kryptį ir pavadinimą;
• stažuotes;
• darbovietes ir pareigybes;
• projektus;
• leidinius;
• narystes ir apdovanojimus;
• mokslinių tyrimų sritis.

Vienarūšes veiklas (pvz. stažuotes arba leidinius) minėti viename sakinyje, skiriant kableliais arba kabliataškiais. Jei veiklos rūšyje įvykių yra nedaug, juos galima įvardyti, jei daug – nurodyti tik skaitmeniu. Pavyzdžiui, jei stambių veikalų (monografijų, sudarytų knygų ir pan.) yra nedaug (1–3 vnt.), galima minėti jų antraštes ir metus, kitu atveju nurodyti tik leidinių kiekį ir žanrą (pvz., 5 monografijų autorius).

Autoriaus asmenvardžio apraše glaustumo dėlei neminėti.

1. Prisijungus prie tinklavietės, (a) atsiversti norimą stebėti temyną arba temą ir (b) spausti mygtuką Stebėti, rodomą virš temų sąrašo arba pirmojo temos tęsinio dešiniau:

2. Užklotinėje žymėti stebėjimo nuostatas ir spausti mygtuką Stebėti:

3. Norint keisti stebimų temynų ir temų stebėjimo nuostatas, naršymo juostoje žymėti Temynai > Stebiniai > Stebimi temynai arba Stebimos temos:

Pastaba: gavus e. pašto pranešimą apie stebimame temyne skelbtą naują temą, arba stebimoje temoje – naują tęsinį, toliau e. pašto pranešimai gaunami, tik perskaičius naują temą arba tęsinį.

Atrašant temoje galima telktis paprastojo ir sudėtinio, atrašant pokalbyje – paprastojo citavimo priemones.

Paprastojo citavimo priemonėmis cituojamas arba visas tekstas, arba ištrauka.

Visas tekstas paprastuoju būdu cituojamas taip:

1. prisijungus prie tinklavietės ir atsivertus temą (ar pokalbį), cituotino tęsinio poraštės dešinėje spustelėti saitą Cituoti;
2. programai rašyklėje įklijavus visatekstę citatą, atidarytą gaire [QUOTE] ir uždarytą gaire [/QUOTE], rašyti atsakymą po citata;
3. norint peržiūrėti tęsinio maketą, spausti mygtuką Peržiūrėti;
4. norint skelbti tęsinį, spausti mygtuką Skelbti arba klavišų derinį Vald + Įvesti:

Ištrauka paprastuoju būdu cituojama taip:

1. žymėti pele cituotiną ištrauką;
2. citavimo priemonės išnašoje spustelėti saitą Cituoti;
3. programai rašyklėje įklijavus ištrauką, atidarytą gaire [QUOTE] ir uždarytą gaire [/QUOTE], rašyti atsakymą po ištrauka;
4. norint peržiūrėti tęsinio maketą, spausti mygtuką Peržiūrėti;
5. norint skelbti tęsinį, spausti mygtuką Skelbti arba klavišų derinį Vald + Įvesti:

Sudėtinio citavimo priemone iš atskirų teksto ištraukų sudaromas citatų rinkinys. Ištraukos renkamos iš vieno arba daugiau tęsinių.

Ištraukos sudėtiniu būdu cituojamos taip:

1. žymėti pele cituotiną ištrauką;
2. citavimo priemonės išnašoje spustelėti saitą Kopijuoti;
3. norint toliau rinkti citatas, kartoti veiksmus nr. 1 ir 2;
4. baigus rinkti citatas, po rašykle kairėje spausti mygtuką Įklijuoti citatas…;
5. esant reikalui, perrikiuoti citatas užklotinėje ir įklijuoti į rašyklę spaudžiant mygtuką Įklijuoti citatas;
6. rašyti atsakymą (vieną bendrai arba po kiekviena citata atskirai);
7. norint peržiūrėti tęsinio maketą, spausti mygtuką Peržiūrėti;
8. norint skelbti tęsinį, spausti mygtuką Skelbti arba klavišų derinį Vald + Įvesti:

Pastaba: rašant pratisus arba sudėtingesnius atsakymus, kartais patogiau gairėmis išskirtas citatas iš rašyklės kopijuoti į išorinį dokumentą (pvz., ODT), rengti atsakymą dokumente, o parengus, grįžti į tinklavietę, įklijuoti į rašyklę ir skelbti.

Žodžių ieška tinklavietėje tikslinama loginiais ieškos operatoriais:

1. Stebėti temynus ir temas (žr. „Kaip stebėti temynus ir temas gaunant pranešimus?“)

2. Naudoti citavimo priemones (žr. „Kaip naudoti citavimo priemones atrašant kolegoms?“).

3. Vadovaukitės sutartiniais bendravimo rašytiniuose renginiuose ženklais, kuriais renginio dalyviai vieni kitiems praneša apie svarstymo eigą. Svarstant galimos trys būsenos:

1. pranešimas nepradėtas svarstyti;
2. pranešimas svarstomas;
3. pranešimas baigtas svarstyti.

Jei į paskelbtą pranešimą neatsiliepta, laikoma, kad pranešimas nepradėtas svarstyti. Jei pranešimo svarstymą pradėjęs pašnekovas svarstymo nebaigė sakiniu „Ačiū, daugiau klausimų neturiu“, laikoma, kad pranešimas tebesvarstomas. Jei panešimo svarstymą pradėjęs pašnekovas svarstymą baigė sakiniu „Ačiū, daugiau klausimų neturiu“, laikoma, kad pranešimas baigtas svarstyti.

Atsiliepiant į pranešimo svarstymo eigą, vadovaujamasi trimis taisyklėmis:

1. jei pranešimas nepradėtas svarstyti, svarstymą pradeda bet kuris pašnekovas („kas pirmesnis, tas gudresnis“). Svarstymą pradėjęs pašnekovas svarstymą baigia sakiniu „Ačiū, daugiau klausimų neturiu“;
2. jei pranešimas svarstomas, laukiama, kol svarstymą pradėjęs pašnekovas svarstymą baigs sakiniu „Ačiū, daugiau klausimų neturiu“;
3. jei pranešimas baigtas svarstyti, svarstymą gali pradėti kitas pašnekovas. Jei norinčių pradėti svarstymą yra daugiau, „kas pirmesnis, tas gudresnis“.

1. Pranešimus rengti saikingos apimties, apie 0,25–0,75 a. l. Galima ir stambesnius, tačiau atsižvelgtina į renginio dalyvių skaičių. 3–6 žmonių simpoziume net ir 1,5 a. l. pranešimai nekels nepatogumų, nes jų – vos keli. Tačiau 10–20 žmonių konferencijoje tokios apimties pranešimai dalyvius greičiausiai vargins.

2. Rengiant pranešimus vadovautis bibliografijos rašyba, nepamiršti pridėti pagrindinių žodžių bei santraukų lietuvių ir anglų kalbomis.

3. Skaitant kolegų pranešimus žymėtis klausimus.

4. Svarstymo metu nedaryti ilgų pertraukų – išblėsus pirmajam įspūdžiui netenkama svarbios mąstymo, vaizdavimo, o kartu ir rašymo paskatos.

5. Klausimus pranešėjams teikti ir svarstyti po vieną. Pavyzdžiui, turint 2 klausimus, pirma teikti ir svarstyti vieną, paskui – kitą.

6. Rašant atsakymus, pagal aplinkybes kolegas cituoti atskiromis ištraukomis, naudojant sudėtinio citavimo priemonę (žr. „Kaip naudoti citavimo priemones atrašant kolegoms?“).

7. Nerašyti pratisų atsakymų – svarstymai neturėtų tapti pranešimais.

8. Rašant atsakymus tekstą skaidyti į glaustas pastraipas, atskirtas tuščia eilute.

9. Šaltinius vartoti nuosaikiai – svarstymai gali turėti mokslinį aparatą, tačiau ne tokį tankų, kaip pranešimų.

10. Žanro ir tono požiūriais svarstymai turėtų būti lengvesni ir laisvesni už pranešimus.

11. Į kolegas kreiptis vardu arba antruoju daugiskaitos asmeniu iš mažosios raidės, net jei pranešėjas ir pašnekovas yra geri pažįstami.

12. Rašomą tekstą formuoti (pusjuodžiu šriftu, kursyvu ir pan.) tik tiek, kiek būtina minčiai perteikti, visa kita palikti redaktoriams.

13. Nors pranešimai turi visus akademiniams straipsniams būdingus moksliškumo požymius, tiek pačiuose pranešimuose, tiek svarstymuose juos vadinti pranešimais, o ne straipsniais.