Straipsnis Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai

Lietuvos politinių ideologijų spektras nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų nebuvo platus, vyravo socialdemokratinių bei konservatyviųjų pažiūrų politinių ideologijų atstovai. Socialdemokratinių politinių pažiūrų atstovai pasisako už demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių įtvirtinimą, socialinio teisingumo puoselėjimą, tuo tarpu konservatyviųjų pažiūrų atstovai puoselėja tradicines šeimos, tautines vertybes, kuria liberaliąją konservatyvizmo politiką.

Atliekant Lietuvos valstybės išlaidų analizę pastebėta, jog Lietuvos valstybės išlaidų struktūra ir apimtys nuo 1995 m. žymiai pakito. Valstybės išlaidų apimties ir struktūros pokyčiai vyksta dėl augančių visuomenės poreikių, besikeičiančių politinių ideologijų atstovų valdžioje, nuolat didėjančio valdžios aparato. Valstybės išlaidų apimtis per analizuojamą laikotarpį išaugo daugiau nei 4 kartus, didžiausi pokyčiai išlaidų struktūroje pastebimi socialinės apsaugos išlaidų kitime, kurios analizuojamu laikotarpiu pakito nuo 21 % lyginant su visomis valstybės išlaidomis iki 38 %.

Vidutinis valstybės išlaidų kitimo tempas socialdemokratams (kairiesiems) esant valdžioje 1995–1996 m. ir 2002–2008 m. laikotarpiu siekė 126 %, tuo tarpu konservatorių valdymo laikotarpiais: 1997–2000 m. ir 2009–2012 m. valstybės išlaidų kitimo tempas siekė 106 %. Atsižvelgiant į tai, jog kairiųjų vyriausybės tradiciškai yra linkę didinti valstybės išlaidas, pastebėta, jog ir Lietuvoje kairiųjų partijų atstovai didino valstybės išlaidų apimtį didesniais tempais nei dešinieji, tačiau reikia įvertinti ir tai, jog kairiesiems esant valdžioje vyko Lietuvos integracijos į ES procesai, todėl ir valstybės išlaidų apimčių didėjimas buvo paveiktas šių procesų.

 

Lietuvoje partijų deklaruojamos politinės ideologijos ir jų vykdomos programos valstybės išlaidų atžvilgiu skiriasi. Užsienio autorių mokslinių straipsnių analizė parodė, jog tradiciškai kairiosios partijos bendrai linkusios daugiau išlaidauti ir todėl daugiau išlaidų skiriama socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, švietimui, kai tuo tarpu dešinieji didina išlaidas gynybos srityje (3 lentelė).

3 lentelė. Lietuvos valstybės išlaidų struktūros pokyčiai priklausomai nuo politinės ideologijos Sudaryta autorių.
-TradiciškaiLietuvoje
1995–2012 m.
Socialinės apsaugos išlaidos didesnės kairiųjų vyriausybėje+– (dešiniųjų)
Gynybos išlaidos didesnės dešiniųjų vyriausybėje+– (kairiųjų)
Viešosios tvarkos išlaidos didesnės dešiniųjų vyriausybėje+– (kairiųjų)
Bendrųjų valstybės paslaugų išlaidos didesnės kairiųjų vyriausybėje+– (dešiniųjų)
Aplinkos apsaugos išlaidos didesnės kairiųjų vyriausybėje+– (dešiniųjų)

Atlikta mokslinių tyrimų analizė parodė, jog kairiųjų ideologijų atstovai, tradiciškai deklaruoja didesnį pajamų perskirstymą socialinio teisingumo tikslais. Tokios pat ideologinės vertybės deklaruojamos ir Lietuvos kairiųjų partijų, tačiau, žvelgiant iš valstybės išlaidų perspektyvų, pastebėta, jog deklaruojamos ideologinės vertybės neatitinka valstybės išlaidų atžvilgiu vykdomos politikos.

 

Kairiųjų pažiūrų politinių partijų atstovai – socialdemokratai, mažiau valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai nei dešinieji, vidutiniškai 29 % visų išlaidų (2 pav.). Konservatoriai vidutiniškai 32,5 % visų išlaidų skyrė socialinei apsaugai.

2 paveikslas. Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos pagal valstybės funkcijas, mln. Lt Sudaryta autorių pagal LR Statistikos departamento duomenis (2013). Valdžios sektoriaus išlaidos.
2 paveikslas. Lietuvos valstybės biudžeto išlaidos pagal valstybės funkcijas, mln. Lt
 

Didelis socialinės apsaugos išlaidų padidėjimas pastebėtas 2008 m. palyginus su 2007 m., tai iš dalies siejama ir su šalyje įsivyravusia finansine krize, tačiau analizuojant socialinės apsaugos išlaidų struktūrą, pastebėta, jog daugiausiai didėjo ligos ir negalios, socialinės paramos maitintojo netekties atvejų bei šeimos ir vaikų išlaidos, kurios 2008 m. sudarė 44 % visų socialinės apsaugos išlaidų. Tokį šeimos ir vaikų išlaidų padidėjimą lėmė motinystės ir tėvystės išmokų padidinimas. 2008 m. palyginus su 2007 m. minėtos išlaidos padidėjo daugiau nei 84 %.

Toliau, aptariant valstybės išlaidų struktūrą, pastebėta, jog valstybės išlaidos gynybai bendroje išlaidų struktūroje buvo didesnės valdžioje esant kairiesiems – 3,9 %, o dešiniųjų valdymo metu jos vidutiniškai siekė tik 3,1 %. Kairiųjų vyriausybė per analizuojamą laikotarpį vidutiniškai 5,3 % valstybės išlaidų skyrė viešajai tvarkai, tuo tarpu dešinieji – 5,2 %.

Lietuvos valsybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų analizė parodė, jog kairiųjų partijų atstovams esant valdžioje, produktyviųjų išlaidų dalis siekė 54,56 % visų išlaidų, o dešiniesiems esant valdžioje produktyviųjų išlaidų dalis visose išlaidose sumažėjo ir siekė tik 50,59 % (3 pav.).

 
3 paveikslas. Lietuvos valstybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų struktūra 1995–2012 m. Sudaryta autorių pagal LR Statistikos departamento duomenis (2013). Valdžios sektoriaus išlaidos.
3 paveikslas. Lietuvos valstybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų struktūra 1995–2012 m.

Tokia valstybės išlaidų struktūra signalizuoja apie nepalankų valstybės išlaidų paskirstymą valdžioje esant dešiniesiems, kadangi dešiniųjų politinių partijų atstovams esant valdžioje, neproduktyviųjų išlaidų dalis buvo didesnė nei kairiųjų vyriausybėje. Galima teigti, jog dešiniųjų vykdoma politika valstybės išlaidų atžvilgiu yra neskatinanti ar net mažinanti ekonomikos augimo tempus, kadangi vidutiniškai 49,45 % visų valstybės išlaidų skiriama neproduktyviosioms, t. y. toms išlaidoms, kurios neturi poveikio ekonomikai arba veikia ją neigiamai, kadangi negeneruoja ateities pinigų srautų.

 

Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtakos šalies ekonomikai analizė apjungia atskirus dedamuosius, kurie veikdami bendrai daro įtaką šalies ekonomikos augimo tempams. Remiantis Lietuvos atveju apibendrinta atskirų veiksnių schema pateikiama 4 paveiksle. Minėtoje schemoje apjungiami veiksniai, kurie yra vienas nuo kito priklausantys ir sąlygojantys vienokį ar kitokį poveikį šalies ekonomikos augimui, pavaizduota, kaip valstybės išlaidų struktūros pokyčiai priklausomai nuo politinės ideologijos bei ciklinių ekonomikos svyravimų, veikia šalies ekonomikos augimą.

4 paveikslas. Valstybės išlaidų struktūros priklausomybės nuo politinės ideologijos įtaka šalies ekonominiam augimui Sudaryta autorių.
4 paveikslas. Valstybės išlaidų struktūros priklausomybės nuo politinės ideologijos įtaka šalies ekonominiam augimui
 

Išanalizavus Lietuvos valstybės išlaidų struktūros priklausomybę nuo politinės ideologijos pastebėta, jog Lietuvoje išlaidų struktūra neatitinka pasaulyje atliktų empirinių tyrimų rezultatų ir politinių partijų deklaruojamų ideologinių vertybių. Lietuvoje priešingai nei tradiciškai, didesnę dalį valstybės išlaidų struktūroje (valdant dešiniesiems) sudarė socialinės, aplinkos apsaugos ir bendrųjų valstybės paslaugų išlaidos, kai tuo tarpu kairiųjų vyriausybės didesnę valstybės išlaidų dalį skyrė gynybai, viešajai tvarkai ir teisingumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir ekonomikai. Tai įrodo, jog Lietuvos politinės partijos, deklaruojančios savo ideologines vertybes, valstybės išlaidų paskirstyme elgiasi priešingai deklaruojamoms ideologinėms vertybėms.

Didžiausi skirtumai pastebėti socialinės apsaugos, gynybos, aplinkos apsaugos ir bendrųjų valstybės paslaugų išlaidų paskirstyme, svarbu pažymėti, jog minėtos išlaidos sudaro daugiau nei 47 % visų valstybės išlaidų 2012 metais. Konservatoriams, t. y. dešiniesiems esant valdžioje, neproduktyvios valstybės išlaidos buvo didesnės daugiau nei 4 procentiniais punktais lyginant su kairiųjų vyriausybe, tai paaiškintina tuo, jog dešinieji minėtu laikotarpiu daugiau valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai ir bendrosioms valstybės paslaugoms.

 

Išvados

Atlikus valstybės išlaidų struktūros ir klasifikacijų analizę, pastebėta, jog valstybės išlaidų klasifikavimas į produktyvias ir neproduktyvias yra svarbus aspektas nagrinėjant valstybės išlaidų poveikį šalies ekonomikai. Produktyviosios išlaidos teigiamai veikia šalies ekonomiką, o neproduktyvios – neigiamai, tačiau mokslinėje literatūroje išskiriama ir valstybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų valdymo kokybės svarba. Nustatyta, jog valstybės produktyviųjų ir neproduktyviųjų išlaidų poveikis šalies ekonomikai taip pat priklauso ir nuo šių išlaidų valdymo kokybės, o šių išlaidų struktūra savo ruožtu priklauso nuo politinių partijų ideologimių vertybių.

Išanalizavus produktyvių valstybės išlaidų poveikį ekonomikai, pastebėta, jog šių išlaidų didesnė dalis bendroje valstybės išlaidų struktūroje teigiamai veikia šalies ekonomiką, kadangi produktyviosios išlaidos kuria išliekamąją vertę, tačiau neproduktyvių išlaidų didėjimas gali stabdyti ekonomikos plėtrą, nes valstybė skirdama didelę dalį valstybės išlaidų socialinėms išmokoms, neskatina piliečių kurti pridėtinę vertę, tačiau priešingai, naudotis socialinėmis pašalpomis, taip tampant vis didesne našta mokesčių mokėtojams.

Nustatyta, jog Lietuvoje dešiniųjų partijų atstovai 1997–2000 m. ir 2009–2012 m. laikotarpiu, priešingai nei tradiciškai, didesnę dalį visų valstybės išlaidų skyrė socialinei apsaugai, aplinkos apsaugai ir bendrosioms valstybės paslaugoms, tuo tarpu kairieji 1995–1996 m. ir 2002–2008 m. laikotarpiu tik 29 % visų išlaidų skyrė socialinei apsaugai, o gynybai ir viešąjai tvarkai skyrė daugiau išlaidų nei dešinieji. Tai rodo, jog Lietuvos valstybės išlaidų struktūra neatitinka pasaulyje atliktų empirinių tyrimų rezultatų ir partijų deklaruojamų ideologinių vertybių.

 

Identifikuota, jog kairiųjų partijų atstovams esant valdžioje, produktyviųjų išlaidų dalis vidutiniškai siekė 54,56 % visų išlaidų, o tuo tapu dešiniesiems – 50,59 %. Vertinant bendrą išlaidų struktūrą, pastebima, jog nuo 2002 m. neproduktyviųjų išlaidų dalis visų išlaidų struktūroje didėja, tokia išlaidų struktūra parodo, jog valstybės išlaidos nėra paskirstomos efektyviai, kadangi vis didesnė dalis išlaidų skiriama neproduktyviosioms išlaidoms, kurios neturi poveikio ekonomikos augimui ar net veikia ekonomiką neigiamai.

Valstybės išlaidų struktūros neatitikimas partijų deklaruojamoms ideologinėms vertybėms, sąlygoja nepateisintus tiek rinkėjų, tiek verslo lūkesčius. Balsuodami už kairiąsias ideologines vertybes deklaruojančią partiją, rinkėjai tikisi didesnių išlaidų socialinės apsaugos srityje, tačiau Lietuvoje yra priešingai – kairieji santykinai mažiau valstybės išlaidų skiria socialinei apsaugai. Tai savo ruožtu sąlygoja ir neigiamą poveikį verslui, kadangi verslas vystymosi tendencijas prognozuoja remiantis ir politinių ideologijų atstovų sprendimais, kurie šiuo atveju neatitinka deklaruojamų ideologinių vertybių.

 

Literatūra

 

The Impact of Correlation between Public Expenditure Structure and Political Ideology on the Country’s Economy

  • Bibliographic Description: Gerda Žigienė, Sandra Slavickaitė, „Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai“, @eitis (lt), 2016, t. 733, ISSN 2424-421X.
  • Previous Edition: Gerda Žigienė, Sandra Slavickaitė, „Valstybės išlaidų struktūros ir politinės ideologijos sąsajų įtaka šalies ekonomikai“, Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai, 2014.8/1, p. 13–29, ISSN 1822-7996.
  • Institutional Affiliation: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedra.

Summary. The article discusses the influence of public expenditure on the economy, it analyses how the structure of public expenditure affects the growth of the economy and reveals the influence of prevailing political ideologies on public expenditure. Public expenditure, depending on its influence on the economy, is classified into productive (these are expenditure on economy, education, health, defense, environment protection, public order), and unproductive (such as social security, general public services, recreation, culture and religion). The positive balance between the two sources of expenditure and the higher the productive part in the overall expenditure of a country’s economy the better the chances of successful managing the country’s spending and providing economic profit and boosting economic growth.

Political parties in the Parliament each allocate expenditure priorities differently according to their ideology. Having that in mind it is stressed that the ruling party and its ideology have an impact on the structure of the country’s expenditure and this in result may have a positive or negative impact on the economy. All political ideologies are usually combined using a linear political spectrum. The linear political spectrum conveys ideology between left-wing and right-wing politicians. Traditionally the left-wing parties support social security expenditure as well as expenditure on health, environment protection, and education. On the opposite the right-wing leaders rise expenditure on national defense and military. The country’s expenditure of left-wing governments usually grows much faster than right-wing ones and it has been observed all over the world through empirical studies that expenditure is generally higher in left-wing governments.

The political spectrum in Lithuania has not been wide since the restoration of Independence: 6 times the government was right-wing and conservative, twice it was liberal, and 9 times Lithuania was ruled by left-wing and social democrats. Left-wing parties in Lithuania usually opt for liberty and freedom rights, social justice, well-developed social security and support, and right-wing parties prefer democratic changes in society, traditional family model, social security means reasonable wages and tax system improvement but not social security in various forms. On the basis of the analysis of the influence of ruling parties political ideologies on the structure of expenditure, it has been observed that political ideologies in Lithuania are intertwined – the right-wing parties have spent more on social security, environment protection, general public services, and the left-wing parties have been much more conservative with these spending but more lavish on national defense.

Such discrepancy between the structure of expenditure and ideological beliefs, such as described above, shapes the unsatisfied hopes of voters and business. W hen citizens vote for left-wing parties they expect more expenditure on social security, but the reality on the Lithuanian political scene is the opposite: left-wing parties spend proportionally much less on social security than right-wing parties. Discrepancies like these have a negative impact on business, which develops and is strongly associated with the decisions of political leaders, who are full of opposites in this case.

Keywords: economic growth, political ideology, state expenditures.

 
Grįžti