Radiniai

2008 m. sausio mėnesį atnaujintame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro DVD The Most Acclaimed Productions of Lithuanian Opera and Ballet Theatre pristatoma po 10 baleto ir operos pastatymų. Operų statytojų sąrašas daug įvairesnis, susijęs su pasaulio garsenybėmis, – tai režisierius ir...

1999–2007 m. greta lietuvių baleto artistų (dabar šokančių svetur ir gastroliavusių Tėvynėje), dažnai viešėjusio ispano Ygor Yebra (12 kartų) ir rygiečio Aleksejaus Avečkino (8 kartai) LNOBT scenoje šoko 15 rusų baleto artistų, o su „Rusiškuoju Hamletu“ ir „Broliais Karamazovais“ gastroliavo...

Šių baletų scenovaizdį neretai kuria rusų dailininkai (daugiausia Viačeslavas Okunevas – „Raudonoji Žizel“, „Rusiškasis Hamletas“, „Gulbių ežeras“, „Miegančioji gražuolė“, „Bajaderė“ ir operos „Don Žuanas“), populiarūs ir rusų šokėjų pasirodymai (žr. 7 lentelę). 7 lentelė. Rusų šokėjai LNOBT...

Lietuvos baletas (kaip institucija) akivaizdžiai yra Rusijos baleto įtakoje. XX a. pradžioje Nikolajus Zverevas, Vera Nemčinova ir Anatolijus Obuchovas – Europoje gerai žinomi menininkai, prisidėję prie „Meno pasaulio“ sąjūdžio ir „Rusų sezonų“ įtakos Europos kultūrai, Lietuvoje, Kauno Valstybės...

„Acid City“ kūrėjams imponavo grynos, nesiužetinės formos, tačiau spektaklio trukmė (70 minučių: 2 veiksmai, 8 dalys) tarsi įpareigoja būti ypač išradingiems. Pagrindinę baleto idėją, anot autorių, – parodyti miesto gyvenimo greičio, prievartos ir netikėtų artumo, intymumo akimirkų skirtumus (K...

Shakespeare’as ar Dostojevskis, Boruta ar Vienuolis šiandien baleto scenoje jau nieko nestebina, bet prieštaravimai interpretuojant literatūros klasikos kūrinius neišvengiami, kartais dėl skirtingo kompozitoriaus ir choreografo požiūrio į literatūros šaltinį jie būna net labai dideli. Osvaldo...

Daugeliui A. Šenderovo kūrinių būdingas teatriškumas, vaizdingumas, o pačiam kompozitoriui-simfonistui – puikus orkestro valdymas. A. Šenderovas naudoja ir šiuolaikines, ir tradicines išraiškos priemones – nuo dodekafonijos iki Renesanso muzikos (madrigalo) stilizacijos bei folkloro intonacijų...

5 lentelė. Nepastatyti baletaiNr.MetaiChoreografaiBaleto pavadinimas11926Jurgis Karnavičius„Gražuolė“ (vienaveiksmis)21935Jonas Novakauskas„Aklasis muzikantas“31936J. Novakauskas„Faraono duktė“41938J. Karnavičius„Barocco“ (vienaveiksmis)51940J. Karnavičius„Apsišaukėlis“ (vienaveiksmis)61941J...

Etapiniu ypač populiariu spektakliu tapo „Baltaragio malūnas“ (1976, ta pati versija 1984 m. pastatyta Jerevano operos ir baleto teatre, žr. 2 lentelę). Pagal Kazio Borutos apysaką sukurtas Viačeslavo Ganelino miuziklas „Velnio nuotaka“, dar vadinamas roko opera, daugeliui buvo gerai žinomas iš...

Kiti du A. Rekašiaus baletai „Amžinai gyvi“ (1982) ir „Medėja“ (1996) iš esmės yra choreografų veikalai, sukurti pagal kompozitoriaus ankstesnių kūrinių muziką. Muzikos fragmentai balete „Amžinai gyvi“ choreografo Vytauto Brazdylio nuožiūra buvo atrinkti iš ankstesnių A. Rekašiaus kūrinių ir...

Tikrą baleto žanro atsinaujinimą Lietuvoje reiškė Antano Rekašiaus baletas „Gęstantis kryžius“ (1966). Rasizmo tema, savitas simfonizmo ir džiazo, aleatorikos bei sonorizmo elementus jungiantis improvizacinis muzikos stilius, nauja žanro traktuotė ir šiuolaikinės choreografijos elementais...

4 lentelė. Baletai vaikamsNr.Premjera, teatrasSukūrimo metaiKompozitorius, choreografas(ai), dailininkas, dirigentasBaleto pavadinimas11934 Vilnius, „Helios“ kino teatre1930Konstantinas GalkauskasApie K. Galkausko baletus ir jo pastatymus plačiau žr. Vera Markova, Konstantino Galkausko veikla XX...

Baletmeisteris Vytautas Grivickas prieraišumą draminio baleto principams (pastatė baletus „Ant marių kranto“, „Audronė“, „Eglė…“) parodė ir gerokai vėliau, kurdamas libretą bei 1984 m. interpretuodamas Justino Bašinsko baleto (sukurto pagal literatūros klasiko Antano Žukausko-Vienuolio legendą)...

E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ apibendrino 5-ojo dešimtmečio lietuvių baleto laimėjimus, užbaigė pirmąjį lietuviško tarybinio baleto raidos etapą, drauge pranašavo naujojo pradžią. Didelio, keturių veiksmų su prologu ir epilogu, sceninio veikalo nacionalinis siužetas ir muzikos...

2 lentelė. Pastatymai užsienyjeNr.Premjera, teatrasSukūrimo metaiKompozitorius, choreografas(ai), dailininkas(ai), dirigentasBaleto pavadinimas11954 04 26 Valstybinis akademinis operos ir baleto teatras (Latvijos TSR, Riga)1953Julius Juzeliūnas, V. Grivickas, K. Miezitis, J. Chunchens„Ant marių...

Pirmieji vienaveiksmiai lietuvių kompozitorių baletai – Vytauto Bacevičiaus „Šokių sūkuryje“, Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“ bei Balio Dvariono „Piršlybos“, parodyti tą patį vakarą 1933 m. gegužės 19 d., sudarė stilistiškai margą, drauge įvairiapusį lietuvių muzikinės kultūros vaizdą...

1 lentelė. LVOBT (LNOBT) ir Kauno teatrų pastatymaiNr.Premjera, teatrasSukūrimo metaiKompozitorius, choreografas, dailininkas(ai), dirigentasBaleto pavadinimas11928 02 16 Valstybės teatras Kaune1925Jurgis Karnavičius, Pavelas Petrovas, Adomas Varnas, J. Karnavičius„Lietuviška rapsodija“ (pagal...

Penkerių metų laikotarpis, skiriantis lietuvių profesionaliojo baleto gimimą nuo pirmųjų profesionalių dramos ir operos spektaklių pasirodymo (1920), turėjo paruošti šiam įvykiui. Iš dalies tokią funkciją atliko įvairios baleto, šokio, plastikos studijos, mokyklos (tarp jų ir žymaus J. Kiakšto...

L. Delibes’o „Kopelija“, 1925 m. gruodžio 4 d. pastatyta Valstybės teatre Kaune, laikoma oficialia profesionaliojo Lietuvos baleto veiklos pradžia, kuri turi priešistorę. XV–XVI a. laikotarpis buvo itin palankus muzikiniam-teatriniam menui: šokis, pantomima, ankstyvosios baleto formos buvo...

Santrauka. Straipsnyje pateiktose aštuoniose lentelėse atkuriama bendra lietuviško baleto raidos panorama. Analizuojamas procesas, kai XX a. pabaigoje Lietuvoje nyksta choreografo ir kompozitoriaus bendradarbiavimo tradicija, atskleidžiama didesnė choreografų nei kompozitorių iniciatyva kuriant...