Radiniai

Religious Transcendence in Tres Dei Matris Symphoniae by O. Narbutaitė Summary. Tres Dei Matris Symphoniae (2003), a cycle of three symphonies by Onutė Narbutaitė, has remarkably confirmed the originality of the composer’s worldview. It bears a testimony to the individuality and autonomy of her...

Šaltiniai ir literatūra Brachmann, Jan, Kunst – Religion – Krise: der Fall Brahms, Musiksoziologie hrsg. von Christian Kaden, Band 12, Kassel: Bärenreiter, 2003. Buske, Peter, „Das Wesen Maria ergründen“, Märkische Oderzeitung, 8 März, 2004. Chłopicka, Regina, „Dialogas su tradicija Krzysztofo...

Tres Dei Matris Symphoniae kompozitorė laužo kanonus – liturginius, muzikinius, žanrinius. Trys atskiros simfonijos sudaro vientisą ciklą, kurį jungia akivaizdi sacrum tema, naudojami lotyniški liturginiai tekstai – neįprasta, originalu, netradiciška! Kita vertus, simfoninės muzikos...

O. Narbutaitės Tres Dei Matris Symphoniae trečia dalis (trečioji simfonija Stabat Mater), kaip įvykusi tragedija, įtvirtina pirmos dalies nuojautą, o tarp jų esanti antra dalis yra šviesiausia, tarsi Adagio. Tai atitinka ir „programinę“ autorės kuriamą sacrum tikrovę („Apreiškimas“, „Gimimas“...

Palyginus su kitomis dalimis, Mater Dolorosa dalyje dinaminės „bangos“ dar retesnės nei antroje, tačiau yra vienas didelis, skausmingas pakilimas. Tragizmą pabrėžia gaudžiantys varpai, nepaprastai intensyvi muzikinio audinio energetika. Autorės knygelėje-anotacijoje nurodytam Stabat Mater...

8 pvz. Mater Dolorosa (symphonia tertia)

16 minučių trunkantis kvartetas iš esmės yra monodramaturginės formos, labai vientisas, tačiau jame galime įžvelgti tam tikras padalas. A padaloje vyrauja kylantis audeklo bangavimas. B padalai būdingas greitesnis, tarsi šilkinės klostės, kritimas, išreiškiamas glissando. C padala lyg centrinė...

Šioje vietoje nukrypsime į kitą, vėliau sukurtą, O. Narbutaitės kūrinį. Kai kurios orkestrinio „Trijų simfonijų…“ audinio ypatybės kompozitorės detalizuotos ir išplėtotos styginių kvartete nr. 4 Drappeggio (2004)Drappeggio Klangspuren (Tirolis) ir „Gaidos“ festivalių metu (2004) atliko žymusis...

6 pvz. Bethleem (symphonia secunda)

Šviesos efektas antroje dalyje pasiekiamas dviem būdais: harmoninėmis-tembrinėmis priemonėmis ir atkuriant ankstyvojo daugiabalsumo modeliu. Žemų registrų fone pasigirstantis varpelis yra tartum šviesos blyksnis. Žemi choro registrai priešinami su aukštųjų instrumentinių tembrų pynimu (I d...

Antros dalies pradžioje ir vėliau dažnas aukštų, šviesių registrų priešinimas ir derinimas su žemais, tamsiais tembrais (5 pvz.) tarsi paryškina šviesą, atskleidžia kontroversišką šviesos ir tamsos santykį. 5 pvz. Bethleem (symphonia secunda)

Antroje dalyje daugiausia šviesos, apie kurią kompozitorė kalba viename knygos-anotacijos skyrelyje „Šviesa“. Vizualių menų įtaka (šviesa, draperijos) Knygos-anotacijos tekstas, anot autorės, nubrėžia ir inspiracinį nemuzikinį ratą, buvusį aplink šį kūrinį. Jis labai vizualusKnygos-anotacijos...

4 pvz. Bethleem (symphonia secunda)

Tres Dei Matris Symphoniae iš tiesų gali pažadinti visatos proporcingumo iliuziją, ją sudarančios medžiagos elementų pusiausvyros, pagaliau harmonizuojančios, konstruktyvios energijos, slypinčios toje medžiagoje, vaizdinius, kurie susiję su religine, Dievo, pajauta. Muzikai būdingoje, religijai...

Kaip ir kitiems O. Narbutaitės kūriniams, šiam būdinga paradoksali spontaniškumo ir preciziškumo darna. Muzikos takumas „Trijose simfonijose…“ dera su tikslia forma, konstrukcija. Albrechtas Thiemannas po premjeros Vokietijoje rašė: Symphonia prima, būdama užbaigta simfoniškai plėtojama dalimi...

Apie Tres Dei Matris Symphoniae melodingumą O. Narbutaitė kalbėjo: Tres Dei Matris Symphoniae melodiką suskirstytume į sacrum sferai priskirtinas chorališkąsias temas (žr. 1, 2 pvz.) ir su konkrečia religine semantika nesusijusias, bet ne mažiau dvasingas temas (žr. 3 pvz.).

3 pvz. Angelus Domini (symphonia prima)

Semantinio konkretumo ir toliau skambančiai muzikai teikia grigališkojo choralo modelis (2 pvz.), lotynų kalba, Baroko epochos sakralinės muzikos puslapius primenantys pučiamųjų instrumentų dainingų motyvų rezginiai (3 pvz.). 2 pvz. Angelus Domini (symphonia prima)

1 pvz. Angelus Domini (symphonia prima)

Apie partitūros kontrastingumą po premjeros Vokietijoje Peter Buske rašė: Susidaro įspūdis, kad bendras sonorinis „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ lygmuo susiklosto lyg savaime, paklusdamas visatos akustinės organizacijos dėsniams. Muzikinė medžiaga tarsi pati organizuojasi. Įsitikiname...