Radiniai

Baltojo cukraus kiekiui turėjo įtakos ir tyrimų metų sąlygos (53,5 %), ir trąšų normos (17,9 %) (3 lentelė). Baltojo cukraus kiekis labiausiai priklauso nuo šakniavaisių derlingumo (koreliacijos koeficientas r = 0,83**) ir jų cukringumo (koreliacijos koeficientas r = 0,70**), o jį lemia tie...

Tyrimų metų ir trąšų normų įtaka šios medžiagos kiekiui buvo panaši: metų įtaka statistiškai įvertinta 43,4 %, trąšų normų – 32,8 % (3 lentelė). Šakniavaisiuose daugiausia α-amino N rasta 2007 m. Tam turėjo įtakos lietingas tų metų rugsėjis, nes runkeliai intensyviai augo ir nespėjo subręsti iki...

Viena pagrindinių šakniavaisiuose esančių kenksmingų medžiagų, trukdančių cukraus gamybai, yra α-amino N. Jo kiekis šakniavaisiuose priklauso nuo įvairių veiksnių: dirvožemyje esančių maisto medžiagų, tręšimo mineralinėmis trąšomis, pasėlių tankumo, meteorologinių sąlygų, veislės ypatumųŽr...

Runkelių šakniavaisių cukringumui didžiausią (85,2 %) įtaką turėjo tyrimų metų meteorologinės sąlygos (3 lentelė). Tręšimo poveikis buvo esminis, tačiau labai nedidelis – 4,5 %. Didžiausias vidutinis runkelių cukringumas (18,77 %) buvo 2005 m. (6 lentelė). Tam turėjo įtakos palankios...

Tręšimo įtaka šakniavaisių derlingumui įvertinta 44,2 %. Nuo azoto trąšų (10,2–12,8 t ha−1) derlingumas labiausiai padidėjo 2007 m. Tam turėjo įtakos pakankamas drėgmės bei šilumos kiekis augalų vegetacijos metu ir mažas (30 kg ha−1) mineralinio azoto kiekis dirvožemyje pavasarį. Kalio trąšos...

2006 m. augalų vegetacijos laikotarpis buvo sausesnis (HTK – 1,02), drėgmės ypač trūko birželio ir liepos mėnesiais, t. y. tuo metu, kai cukrinių runkelių augimas intensyviausias. 2006 m. šakniavaisių vidutinis derlingumas buvo mažiausias – 65,6 t ha−1. Tarp šakniavaisių derlingumo ir atskirų...

4 lentelė. Azoto ir kalio trąšų normų įtaka cukrinių runkelių šakniavaisių derlingumui, Rumokai, 2005–2007 m. / Table 4. The effect of nitrogen and potassium fertilizer rates on sugar beet root yield, Rumokai, 2005–2007 m.* – fonas P90 / background P90. ** – derlingumas didesnis, palyginti su...

Šių rodiklių sąveikos įtaka taip pat buvo esminė. Tai reiškia, kad tyrimų metais ne tik buvo skirtingas šakniavaisių derlius, bet ir tiriamos priemonės nevienodai veikė įvairiais metais. Panašūs rezultatai gauti atlikus analogiškas cukringumo, α-amino N kiekio, baltojo cukraus derliaus...

Rezultatai ir jų aptarimas Trejų metų cukrinių runkelių šakniavaisių derlingumo dispersinė analizė atskleidė esminę metų ir įvairių trąšų normų įtaką (3 lentelė). 3 lentelė. Cukrinių runkelių šakniavaisių derliaus ir kokybės rodiklių dispersinė analizė, Rumokai, 2005–2007 m. / Table 3. Analysis...

Meteorologinės sąlygos. Tyrimų metais meteorologinės sąlygos buvo pakankamai kontrastingos (2 lentelė). 2 lentelė. Hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmės, Rumokai, 2005–2007 m. / Table 2. Values of hydrothermal coefficient (HTC), Rumokai, 2005–2007 m.Metai YearGegužė MayBirželis JuneLiepa...

Drėgmės režimui vegetacijos metu įvertinti hidroterminis koeficientas (HTK) apskaičiuotas pagal G. SelianinovąŽr. Виктор Никонорович Хомяков, Объективная оценка состояния агроценоза: агрометеорологический аспект, с. 126−130.: \[ HT\! K = \frac {R}{0{,}1\, T\! S_{10}}\tag{1} \] kai\( R \) –...

Tyrimai atlikti pagal schemą: Kontrolinis variantas (tręšta tik P90); N150P90K0; N200P90K0; N150P90K150; N150P90K200; N150P90K225; N150P90K250; N200P90K200; N200P90K250; N200P90K300. Bandymo metu tręšta superfosfatu (P2O5 – 19 %), amonio salietra (N – 34 %) ir korn-kaliu (K2O – 40 %, MgO – 3,6...

Sąlygos ir metodai Tikslieji lauko bandymai atlikti 2005–2007 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotyje. Dirvožemis − karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (IDg8-k), Calcari-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc), granuliometrinė sudėtis – vidutinio sunkumo priemolis...

Žemės ūkis priskiriamas prie pačių jautriausių klimato ir oro poveikiui sričių. Žemės ūkio augalų derliui didžiausią įtaką turi šilumos ir drėgmės režimasŽr. Šarūnas Antanaitis, Alfonsas Švedas, „Bulvių derliaus ir trąšų efektyvumo ryšys su meteorologiniais veiksniais“, 2000; Alfonsas Švedas...

Įvadas Žemės ūkio augalų derlingumas ir derliaus kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių: dirvožemio, tręšimo, meteorologinių sąlygųŽr. Irena Deveikytė, „Cukrinių runkelių šakniavaisių kokybinių rodiklių dinamika“, 1998; Alfonsas Švedas, Šarūnas Antanaitis, „Žieminių kviečių derliaus ir jo...

Santrauka. 2005–2007 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotyje karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k), Calcari-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc) atlikti cukrinių runkelių tręšimo azoto bei kalio trąšomis tyrimai, siekiant nustatyti trąšų normų ir jų santykio...