Radiniai

Santrauka. Straipsnyje apžvelgiami ypatingieji vargonų modernizmo bruožai yra apibūdinami kaip transcendencija, nes žymi muzikos formalių ribų peržengimą. Tai yra būdinga vargonų muzikai, kurios pirminė paskirtis susijusi su religija, jos poveikio atspindžių stiprinimu, bažnyčios aplinka...

Apocalyptic Modernism in Sacred Organ Music Based On the Creative Work of Gracijus Sakalauskas and Ruth Zechlin Summary. Sacred modernism especially revived in Lithuania at the end of the 20th century, during the fall of the Soviet empire which had eliminated religious music from social life...

Literatūra Gaidamavičiūtė, Rūta, Nauji lietuvių muzikos keliai, Vilnius, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005. Jasinskaitė-Jankauskienė, Inga, Pagoniškasis avangardizmas: teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai, Vilnius: Gervelė, 2001. Keliuotis, Juozas, „Katalikybės atgimimas...

Žvelgiant į naująją sakralinę kūrybą iš arčiau, galima padaryti išvadas, kad apokaliptinis modernizmas remiasi sonoristiniu principu, atitinkančiu vargonų specifiką: 1) operuojama garsų masėmis – klasteriais; 2) klasteriai ir nenutrūkstamas garsas čia tampa vienuma, inspiruojančia sugestijos...

Muzikinė forma abiejų kompozitorių iš esmės skiriasi: jeigu B. Kutavičius iš pagoniško skambesių pasaulio išeina į absoliuto struktūrą (choralas), tai G. Sakalauskas apskritai iškelia naują apokalipsės įvaizdį ir lieka jo būsenoje. Tai reiškia bekompromisį muzikos kelią, nebūdingą anai dabarčiai...

5 pvz. G. Sakalauskas. „Meldimai“ – keturi kanonai chorui, styginių orkestrui arba fonogramai ir vargonams. IV kanonas „Šventas Dieve“

Aleatorika atlieka ypač svarbią funkciją vėlesniame G. Sakalausko kūrinyje „Meldimai“ – keturi kanonai fonogramai, chorui ir vargonams (1987) (5 pvz.). Sukurti pačiame Nepriklausomybės atgavimo priešaušryje „Meldimai“ jau simbolizuoja atsigaunančią religinę dvasią muzikoje, tiksliau – jos atvirą...

Religinėje muzikoje naujai iškyla ir aleatorikos reikšmė. G. Sakalausko „Domine clamavi ad te“ yra aleatorikos užuomazgos, atlikėjo traktuotei priklausančios kompozitoriaus inspiracijos. Jos puikiai dera su itin griežtu ritminio pulso, laiko sprendimų kulminacijose ir intermedijose reikalavimu...

Kiek čia atskleidžia pati muzika ir kodėl ji artima grafikai? Į šį klausimą būtų galima atsakyti čia išryškėjusia muzikinės misterijos teatrališkumo dimensija: 1) iškalbingas vargonų garsas sukėlė ekspresijos atradimų bangą gerai jų technologiją išmanančių kompozitorių kūryboje; 2) vargonų...

VI – „Atlikta“ („Es ist vollbracht“) yra sustojusio laiko klasteris, kurio viduje vyksta melodinis judėjimas, visai neišryškėjantis, susigeriantis į garsų „miglą“, bet tai ir yra meditacijos „kodas“ – paslaptis, nusileidžianti į pedalų „litaniją“. VII – „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo sielą“...

V – „Aš trokštu“ („Ich bin durstig“) – pati skausmingiausia (fiziškai kone juntama) dualistinė pjesė (4 pvz.). 4 pvz. R. Zechlin. „Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai ant kryžiaus“. V „Aš trokštu“ Ją sudaro dvi faktūrinės ląstelės: 1) trūkčiojantis, kalantis bosų ritmas, erdvėje tvyranti...

3 pvz. R. Zechlin. „Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai ant kryžiaus“. IV „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai“

IV – „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai“ („Mein Gott, mein Gott, warum hast du mich verlassen“) – šie didžiausios kančios bei nevilties žodžiai yra tikroji ciklo kulminacija ir ji viena gali atstovauti R. Zechlin kūriniui, kaip ir kompozitorės panaudotas vargonų garso modeliavimas –...

II – „Dar šiandien būsi su manimi rojuje“ („Heute noch wirst du mit mir im Paradies sein“) yra Vilties žodis. Čia labai svarbus spiralinis tercijų judėjimas į viršų, taip pat akivaizdus „žodžių“ faktūros susidvejinimas – susiduria du skirtingi „planai“, du „veiksmai“ (ar sluoksniai...

2 pvz. R. Zechlin. „Septyni paskutiniai Kristaus žodžiai ant kryžiaus“. Autorės grafinis pavyzdys su komentarais Pirmasis žodis „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ („Vater, vergib ihnen, denn sie wissen nicht, was sie tun“) gal yra mažiau išraiškingas, neperėjęs į faktūros „veiksmą“...

Į šiuos klausimus bus bandoma atsakyti gilinantis į iškilios XX a. vokiečių kompozitorės Ruth Zechlin (1926–2007) kūrybą vargonams. Ją ir kanauninką G. Sakalauską suartina keletas veiksnių: R. Zechlin gyveno ir kūrė tuomet dar okupuotoje Vokietijos dalyje – Rytų Vokietijoje, Berlyne. Čia...

„Domine“ Meditacijų ciklą kompozitorius baigia Post scriptum – tai tarsi iš kitos muzikinės erdvės atėjusi Koda, iš lietuviško minimalizmo, tuomet pasiekusio apogėjų, sekundinių slinkčių, liaudiškų raudų, trichordų ląstelių. Post scriptum yra panaši į B. Kutavičiaus sonatos „Ad patres“ (1984)...

Tai nepaprastai įdomi vyraujančio racionalumo meditacija, repriziška, išgryninanti ciklo dramaturgiją iki konstruktyvizmo, absoliutaus aiškumo, kurį įrėmina tarsi veidrodis grįžtanti ir nueinanti choralo tema. Neabejotina, kad neoficialiai rašomoje religinėje muzikoje, kaip ir emigrantų...

I Meditacija – tai statiška vertikalių slinktis, erdvę užgulanti harmonijos našta, transformuota į faktūros dramą. II Meditacijoje turime naujas lietuvių muzikoje vargoniškumo atmainas: 1) sekundės virpėjimą (primenantį B. Kutavičių), skambesio migraciją, ląstelės evoliuciją ir lūžį; 2)...

1 pvz. G. Sakalauskas. „Domine, clamavi ad te“. Choralas, keturios meditacijos ir Post scriptum. II Meditacija Ypač įdomi šia prasme yra II Meditacija: čia išplėtojama į dvibalsumą pedalų choralo melodija, o manualuose migruoja artimas B. Kutavičiaus „Ad patres“ minimalizmo harmoninis...