Radiniai

Išvados 1.Istoriškai susidariusias klasikines religinio pliuralizmo sampratas, kurios jau tapo stereotipinės, keičia naujos ir globalizacijos sąlygomis joms priskiriami nauji būdingi bruožai. 2. Šiuolaikiniame vientisame pasaulyje lygiagrečiai egzistuoja dvi tendencijos: diferenciacija, arba...

Antrojo požiūrio atstovai praktiškai paraidžiui religiniame ir etniniame veiksniuose įžvelgia „kamufliažą“, sąmoningai iškreipiantį tarptautinių konfliktų ir vietinių karų tikrąsias priežastis. Kiekvienas iš tų, kurie kokia nors prasme yra šio požiūrio šalininkai (šis matas dažnai būna labai...

Pastaroji funkcija yra labiausiai diskutuotina ir prieštaringai vertinama. Galima išskirti du pagrindinius religijos veiksnio „kamufliažinės“ funkcijos vertinimo požiūrius. Pirmasis teigia, kad religijos veiksnys yra labai reikšmingas tarptautiniuose santykiuose, kad jis ne kamufliuoja, o tik...

Religinis veiksnys tampa vienu reikšmingiausių ir pastebimų tarptautinių santykių ir politikos srityje. Tyrinėtojai pažymi, kad Neatsižvelgiant į tai, kaip suvokiamas religijos veiksnys, tradiciškai, modernistiškai ar postmodernistiškai, neabejotinas yra tik tas faktas, kad religijų įvairovė...

Anot vieno iš žymiausiųjų šiuolaikinių postmodernistų, gimusio Lenkijoje, sociologo ir filosofo Z. Baumano, postmodernaus laikmečio žmonės – tai tie, kurie nuolat turi rinktis identitetąŽr. Zygmunt Bauman, “Postmodern Religion?,” p. 68.. Ši problema taip pat paliečia ir postmodernųjį tikintįjį...

Apskritai dediferenciacijos procesas reiškia atsisakymą nustatytų vertybių, teisingumo ir sienų neliečiamumo ir veda prie laisvo pasirinkimo visose žmogaus gyvenimo srityse, įskaitant ir religiją. Religinis pliuralizmas visus šio proceso dalyvius per kitoniškumo prizmę paverčia Kitais. Tai šiuo...

Žodžiai, kad „Europos Sąjunga įkvėpimo semiasi kultūriniame, religiniame ir humanistiniame Europos pavelde, […] kuriam iki šiol visuomenės gyvenime atitenka svarbus vaidmuo“ ir „tos vertybės, būdamos bendros visoms dalyvaujančioms šalims, formuoja pliuralistinę, tolerancinę, teisingą, solidarią...

Religinio pliuralizmo ribos išryškėja dviem lygmenimis: yra vidinis skirtingų religijų ir jų religinių modifikacijų pliuralizmas, taip pat yra ir išorinis pliuralizmas, kuriame greta yra pasaulietinė ir religinė pasaulėžiūros. Reikia pabrėžti, kad tolerantiškumo ir nepakantumo laipsnis, abipusė...

Pažymėtina, kad panašios problemos šiuo metu aktualios ir Lietuvos kaimynei Lenkijai; jos aiškinamos ir sprendžiamos šios šalies mokslininkų, teologų ir žiniasklaidos pranešimuose apie religinį pliuralizmą. Ne kartą nuskamba tokie būgštavimai: „žmogaus konfrontacija su religiniu pliuralizmu“...

Pradžioje, t. y. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Katalikų bažnyčia buvo svarbi jėga, simbolizavusi tautos vienybę. Tuo pat metu Lietuva, kaip ir kitos palyginti heterogeninės Rytų Europos valstybės, turėjo kurti naują, liberalų įvaizdį atitinkantį „religinės įvairovės valdymo“ mechanizmą...

Kai kurie mokslininkai išskiria dar vieną valstybės ir Bažnyčios tarpusavio santykių modelį (arba formą). Tai – kvazipasaulietinė valstybė; tokioje valstybėje Bažnyčia neturi juridinio asmens teisės, faktiškai ji yra uždrausta. Valstybė nusavina jos turtą, vykdo visų egzistuojančių religinių...

Šiuo metu pasaulyje yra keli pagrindiniai valstybės ir Bažnyčios tarpusavio santykių modeliai (arba formos). Teokratija: jai būdinga valstybinės ir religinės valdžios susiliejimas, bažnytinė valdžia yra kartu ir pasaulietinė, visas valstybinio aparato funkcijas vykdo bažnytinė hierarchija (pvz...

2. Teisinis religinio pliuralizmo diskursas Religinis pliuralizmas pasireiškia esant tam tikriems religijos ir valstybės tarpusavio santykiams. Šie santykiai yra istoriškai susiklostančių ir kintančių valstybės institucijų bei religinių organizacijų ryšių visuma, viena iš svarbiausių valstybės...

Į religinę įvairovę atvedusieji procesai yra ir vidinio religinio, ir socialinio geopolitinio pobūdžio. Galima išskirti penkis religinės įvairovės šaltinius. Pirmasis šaltinis yra istorinis religinis disidentiškumas, t. y. nedidelių grupių, nepatenkintų bažnytinio gyvenimo rutina arba Bažnyčios...

Dediferenciacijos tendencijos formos ir pasireiškimo sritys realizuojamos šiais būdais: siekimu atsiriboti nuo praeities ir „naujai įprasminti Europą“; atsiradimu supravalstybinių naujadarų, kurie ekonominiu, politiniu ir kultūriniu lygmeniu ignoruoja „senąsias“ ribas; integraliu požiūriu į...

Šiuolaikiniame vieningame pasaulyje lygiagrečiai egzistuoja dvi tendencijos: diferenciacija, arba ribų iškėlimas ir paklusimas joms, ir dediferenciacija, arba ribų ignoravimas ir demarkacijaŽr. Paul Heelas, “Introduction: On Differentiation and Dedifferentiation,” p. 2.. Diferenciacijos...

Istoriškai susidariusias klasikines religinio pliuralizmo sampratas, kurios jau tapo stereotipinės, keičia naujos. Globalizacijos sąlygomis joms priskiriami nauji būdingi bruožai: „Naujasis“ pliuralizmas yra nacionalinis etninis, griaunantis ne tik religinį (dažniausiai krikščioniškąjį), bet ir...

Faktiškai visas europinės integracijos procesas iškyla kaip nauja socialinė politinė ir ekonominė struktūra, kuri, be daugelio kitų tikslų, kontinentinių procesų kontekste siekia numatyti ir analizuoti destruktyvius globalinius procesus, susikurti europinius poveikio jiems instrumentus, paramos...

1. Nauji religinio pliuralizmo profiliai globaliame pasaulyje Religinis pliuralizmas reiškia, kad kiekvienas žmogus gali pasirinkti keletą potencialių religijų, ir tas pasirinkimas faktiškai nėra didelis; galima: sekti tradiciniais religiniais šeimos, etniniais, tautiniais arba regioniniais...

Įvadas Kultūriniu, religiniu ir politiniu požiūriu visos šiuolaikinės tautos yra daugiau pliuralistinės nei tradicinės bendrijos, kurioms savo vienybę padėjo išlaikyti pamatinės kultūros ir religijos tradicijos. Pliuralizmo sąvoka yra daugiareikšmė. Dauguma tyrinėtojų ją vartoja „etninio...