Radiniai

Metamorofozė II: žvilgsnio ir kalbos santykio transformacijos, arba Cezanne ’as versus Duchamp’as Taigi fenomenologinės filosofijos šalininkai grindžia prielaidą, kad vizualinis ir refleksyvus patyrimas (matymas ir mąstymas) yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl jų suvokimui nereikalingas joks...

Sąmoningos išankstinės nuostatos nederėtų painioti su percepciniu tikėjimu (arba pirminiu žinojimu), kuris yra ankstesnis už refleksiją ir negali būti pažintas įrodymu bei pažinimo metodais. Būtent percepcinis tikėjimas neretai tampa estetinio patyrimo pagrindu, nes „tikėjimas“ estetiniu objektu...

Greta suvokimo ir savimonės žvilgsnis yra susijęs su kitomis juslėmis ir kūno motorika. Žvilgsnis niekada nebūna visiškai statiškas, todėl regimas objektas nuolat keičia savo formas, o žvilgsnis yra judrus ir godžiai klaidžioja aplink objektą. Žmogaus jutimai (regėjimas) ir motorika glaudžiai...

Įvairių istorinių laikotarpių vizualiuosiuose menuose populiarus autoportreto žanras liudija tokį žvilgsnio atsigręžimą į save. Introspekcijos judesys itin ryškus vadinamųjų „Autoportretų su teptuku“ atveju: tapydamas save tapantį, dailininkas tarytum regi save regintį. Sėkmingas autoportretas...

Suprasti tokį vizualinio patyrimo susitelkimą į save patį bei regėtojo gebėjimą pasekti sintezę tarp savęs ir regimos aplinkos padeda veidrodžio fenomenas. Veidrodžio poveikis gali būti labai stiprus ir įtikinamas, neatsitiktinai Merleau- Ponty netgi vadina jį „universalios magijos įrankiu...

Metamorfozė I: teorinė žiūra versus introspekcija ir žvilgsnio krypimas į save Ikimodernistinėje Vakarų filosofijoje vyravo teorinės žiūros, glaudžiai susijusios su mąstymu bei refleksija, samprata. Vyraujant racionalistinei pasaulėžiūrai, teorinis, argumentuotas mąstymas buvo laikomas esmine ne...

Įvadas Nuo septintojo dešimtmečio postmodernistinės filosofijos šalininkus traukianti ir ypač pastaraisiais dešimtmečiais humanitariniuose moksluose populiari vizualumo tema glaudžiai susijusi su problematika, kuri filosofus domina jau kelis tūkstantmečius – regimumo mįsle. Būtent regimumas gali...

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjamos vizualumo sampratos ir vizualinės komunikacijos metamorfozės XX a. ir dabartinėje Vakarų filosofijoje. Svarstoma introspekcijos, savistabos problematika, analizuojamas tiek dailininkų, tiek filosofų mėgstamas veidrodžio fenomenas, kuris suvokiamas kaip...

Daoism as a Philosophy of Everyday Life and Wandering Summary. This paper deals with Daoism, one of the most important and original Chinese philosophical traditions. The author focuses her attention on the concepts of everyday life and wandering. She argues that the true Daoist is a kind of...

Literatūra Bary, William Theodore De; Irene Bloom (eds.), Sources of Chinese Tradition, Vol. I, New York: Columbia University Press, 1999. Huineng, The Platform Sutra of the Sixth Patriarch, the text of the Tun-Huang Manuscript with translation, Introduction and Notes by Philip B. Yampolsky, New...

Išvados ir apibendrinimas Daoistai kalba apie amžiną keliautoją, aukština klajones nežinomais takais, kuriuose nėra jokios struktūros, taisyklių, nuorodų. Jų tekstuose besikartojantys įprastų ir vidinių, sąmonėje vykstančių klajonių motyvai yra glaudžiai susiję su žmogaus kasdienybe, jo įprastu...

Patyręs tokią būseną ir grįžęs prie savo kasdienės tikrovės, žmogus tarytum išvysta ją naujuoju žvilgsniu – kiekviena smulkiausia pasaulio detalė jam atrodo verta dėmesio ir nuostabos. Meditacijos, taip pat sūtrų giedojimas turėjo adeptams padėti suvokti, kad tarp jo sąmonės ir pasaulio nebėra...

Daoizme, ypač religinėse daoizmo sektose, ir čan budizme skelbiama tylos filosofija, kuri žmones ragina ignoruoti tekstuose užfiksuotą išmintį, o autentiškos išminties ieškoti savo patirtyje, gilintis į savo pačių sielas, medituoti. Daoizme ir čan budizme meditacija buvo labiau sureikšminama...

Neodaoistai teigė, kad visi dalykai turi būti suvokiami kaip Dao raiška, tada „išsivaduoja nuo troškimų ir neberegi skirtumų tarp kasdienio ir meditatyvaus mąstymo“Livia Kohn, Early Chinese Mysticism Philosophy and Soteriology in the Taoist Tradition, p. 133.. Taip kelias ir nušvitusi daoistinė...

Daoistai grindė prielaidą, kad nušvitusi sąmonė, veikianti pagal Dao dėsnius, yra kasdienė sąmonė. Kitais žodžiais tariant, tai nėra kažkas ypatinga, pasiekiama tik išrinktiesiems ir visiškai skirtinga nuo paprastos sąmonės būsenos. Budizme gimusi mintis, kad visos būtybės turi budos prigimtį ir...

Išorinės kelionės daoistams taip pat yra svarbios, nes padeda sukaupti įspūdžių, reikalingų vidinėms kelionėms. Daoistai keliauja linksmai ir nerūpestingai, tarytum neveikdami, savaime, įkūnydami neveikimo (wuwei) bei savaimingumo (ziran) principus. Tokio keliautojo siela yra laisva, tuščia nuo...

Daoistas, kuris jaučiasi susijęs su visu pasauliu, yra tarytum amžinasis keliautojas, todėl daoistų tekstuose nuolat kartojasi „klajonių bekraštybėje“, vienišo klajūno motyvai. Daoistai ypač mėgo kalbėti apie neregimas, vidines, sąmonėje vykstančias keliones, kurių tikslas – pasauliui atvira...

Daoistai teigia, kad kasdieniame pasaulyje viskas susiję su viskuo, o žmogaus savastis ištirpsta pasaulyje, yra kontekstuali ir nuolat kinta. Šiuo aspektu iškalbingas yra Zhuangzi pasakojimas apie šešėlio ir atšvaito dialogą. Į pašnekovo klausimą, kodėl esąs toks nestabilus ir nuolatos juda arba...

Savas ties neapibrėžtumas ir vidinių kelionių magija Nuolat besikeičiančioje kasdienybėje užlaikyti pastovią, nekintančią tapatybę neįmanoma, todėl daoistai teigia, kad niekas neturi fiksuotos tapatybės. Neapibrėžta, spontaniškai kintanti tapatybė Liezi traktate nusakoma teigiant, kad bet koks...

Daoistai grindė prielaidą, kad eiti tikruoju Dao keliu įmanoma tiek nuošaliame gamtos kampelyje, tiek visuomenėje, „turgaus aikštėje“, būnant socialiai angažuotam imtis įprastos kasdienės veiklos. Tai puikiai iliustruoja Zhuangzi pasakojimai apie virėją Dingą, kuris skerdieną pjaustė natūraliai...