Tad galima teigti, kad filosofijos praktiškumas yra daugiamatis aktas, kuris, nepaisant daugiamatiškumo, nėra tai, kas yra anapus savarankiško mąstymo, kylančio ne iš socialinių normų, taisyklių ar madų, kas suponuoja ne autonominį subjektą ir autonominę praktiką, o viso labo socialinę kopiją...