Radiniai

3.7. Panaikinti privilegijuotas valstybines senatvės pensijas Šiuo metu valstybinių pensijų sistemą sudaro pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos (už nuopelnus valstybei), nukentėjusių asmenų pensijos, mokslininkų pensijos, karių ir pareigūnų pensijos, teisėjų ir signatarų ir kt...

Ūkininkai ir asmenys, dirbantys pagal autorines sutartis, neturi galimybės dalyvauti pirmosios pakopos lygmens pensijų kaupime, todėl būtina plėsti Lietuvos socialinio draudimo sistemos aprėptį. Socialinio draudimo aprėpties didinimas gali padėti užtikrinti pensijų sistemos finansinį stabilumą...

Dėl 2003 m. pensijų sistemos reformos problemiška didinti pensijų pakeičiamumo dydį. Pensijų sistemos reformos išlaidos visiškai turėtų būtų kompensuotos iš valstybės biudžeto, priešingu atveju, didinant socialinio draudimo pensijų pakeitimo normą, būtų sudaromos prielaidos dar didesniam...

3.5. Kaupiamųjų pensijų sistema nesuteikia minimalių pensijų garantijų Nors minimalias pajamas gaunantys asmenys turi teisę dalyvauti kaupiamųjų pensijų schemoje, tačiau dėl mažo įmokų dydžio sukauptas kapitalas bus nedidelis, o valstybės garantuojama pensija sumažės. 2003 m. įvedus kaupiamąsias...

Galimi teisės aktų pakeitimai, susiję su tuo, kad pensijų fondai privalo garantuoti tam tikrą pensijų fondo pajamingumą vyresnio amžiaus asmenims arba numatyti prievolę vyresnio amžiaus asmenims pereiti į mažiau rizikingus pensijų fondus, negali būti svarstomi, nes tai pažeistų investicinių...

3.4. Kaupiamojoje pensijų sistemoje pensijos dydžio negarantuoja nei valstybė, nei pensijų fondai Teisės aktuose nustatyta galimybė steigti pensijų fondą, garantuojantį tam tikrą pensijų fondo pajamingumą, tačiau šiuo metu nė vienas iš Lietuvoje veikiančių pensijų fondų negarantuoja fiksuoto...

Teisės aktuose nenumatyta, kad sumažėjusią papildomos senatvės pensijos dalį kompensuos išmokos, gaunamos iš pensijų fondų. Todėl papildomas finansinis krūvis gali padidinti valstybės išlaidas mažas pajamas gaunančių asmenų socialinei paramai. Tuo tarpu papildomas savarankiškas pensijų kaupimas...

3.3. Trumpesnis dalyvavimas pensijų fonduose ir finansinių rinkų svyravimai gali tiesiogiai lemti būsimos pensijos dydį 2006 m. pensijas pensijų fonduose kaupė 8,7 proc. asmenų, vyresnių kaip 51 metų. 26,12 proc. asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, per mėnesį uždirba iki 700 Lt, o 11,4 proc...

R. Lazutkos nuomone, nė viena iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių neprivatizuoja turimų socialinio draudimo ar valstybinių pensijų sistemų, nesitiki tokiomis reformomis padidinti pensijų ar sumažinti esamų pensijų sistemų išlaidųŽr. Romas Lazutka, „Pensijų ekonomikos principų taikymas ir...

3.2. 2003 m. pensijų sistemos reforma sumažino pensijų pakankamumo garantijas Privalomojo kaupimo sistemos dalyviai mažiau moka socialiniam draudimui, todėl jų būsimos socialinio draudimo pensijos dalis, garantuojama valstybės, bus mažesnė. Išmokas iš kaupiamųjų fondų veikia rinkos svyravimai...

Pasaulio banko prognozėmis, dėl prisijungimo prie naujosios pensijų kaupimo sistemos pačios pensijų sistemos pajamos gerokai sumažėsŽr. Lietuva: pensijų sistemos reforma, 2007.. Finansų ministerijos duomenimis, VSD fondo biudžeto trūkumas, atsiradęs dėl pensijų sistemos reformos, per 2004–2015...

3. Lietuvos pensijų sistemos modelio perspektyvos 3.1. Dėl 2003 m. pensijų sistemos reformos sumažėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSD) biudžeto pajamos 2004 m. iš VSD biudžeto pervesta pensijų fondams 173,1 tūkst. Lt, 2008 m. numatoma pervesti 1052,6 tūkst. Lt. Iki 2008 m. pusė sumos...

2006 m. Europos Sąjungos Komisijos ataskaitoje dėl pakankamų ir stabilių pensijų akcentuojama, kad pagrindinės ES valstybių pensijų sistemų problemos yra visuomenės senėjimas ir būsimo gyvenimo trukmės ilgėjimas, todėl valstybėms reikia vis didesnių finansinių išteklių pensijų išmokomsŽr...

2. Pensijų sistemos reformų aktualumas Pensijų sistemos reformų aktualumą lemia šalies demografinė ir ekonominė padėtis: remiantis Europos statistikos biuro duomenimis, išlaidos pensijoms finansuoti 2004 m. Lietuvoje sudarė 63,2 proc. Europos Sąjungos (ES) – 15 valstybių vidurkio (skaičiuojant...

Kitas Lietuvos pensijų sistemos skiriamasis bruožas – politinių sprendimų reikšmė didinant pensijas ir nustatant reformų sąlygas (taip pakenkiant pensijų sistemos finansiniam stabilumui), pavyzdžiui, pensijų rezervo fondas nebuvo įsteigtas dėl abejonių, kad šio rezervo pinigai politiniu...

Papildomų specialių socialinių išmokų įvedimas reiškia, kad Lietuvos socialinės apsaugos sistema tapo panaši į Pietų Europos valstybių socialinės apsaugos sistemas, kadangi šios specialios socialinės išmokos yra klientelistinio modelio (kai atskiros socialinės grupės išsikovoja privilegijų)...

Požiūrį į liberalų anglosaksų pensijų sistemos modelį Konstitucinis Teismas taip pat yra išsakęs 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime: Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarime užfiksuota nebe tokia liberali pozicija dėl individualios atsakomybės už gerovę ir...

Pagrindinius Lietuvos pensijų sistemos organizavimo principus ir orientaciją į Bismarko socialinės apsaugos tradiciją pagrindė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas analizuodamas, ar valstybinį socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos...

1. Lietuvos pensijų sistemos modelis Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos pensijų sistema buvo konstruojama pagal Bismarko socialinės apsaugos tradicijos kontinentinės Europos pensijų sistemos modelį. Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistema yra universali ir apima beveik visus Lietuvos...

Įvadas Probleminė situacija. Socialinės apsaugos sistemų renovavimas pirmiausia siekiant sustiprinti socialinę sritį yra neišvengiamas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, dėl visuomenės senėjimo, tradicinių šeimos struktūros pokyčių, technologinės pažangos, inovacijų ir globalizacijos...