Radiniai

Atvira erdvė aplink išlakią bažnyčią apaugo beveidžiais statiniais, bjauria tvora, įvairiausiais priestatėliais ir sandėliukaisŠioje gamykloje man pačiai, įgijus radioelektronikos inžinierės diplomą, teko dirbti beveik dešimt metų. Taigi turėjau galimybę šią šventovę pažinti iš arčiau dar...

Bažnyčioje yra penki iliuziniai altoriai (juos apie 1933 m. nutapė Vytautas Bičiūnas). Stasio Ušinsko vienuolikos vitražų ansamblis (sumontuotas 1945– 1947 m.) yra pagrindinis bažnyčios vidaus erdvę organizuojantis elementas. Tačiau svarbiausia – tai šios šventovės misija, kurią per...

Vis dėlto 1933 m. pagal paties Reisono projektą ji buvo perstatyta ir išplėsta: orientuota rytų–vakarų kryptimi, ji įgavo trinavės bazilikos tūrį, kurio pagrindinis vakarų fasadas užbaigtas bokšteliuŽr. Prisikėlimo parapijos bažnyčios byla, b. 211.. Ši nedidelė, jauki kompaktiškų formų šventovė...

Čia derėtų prisiminti, kad 1928 m.Ši bažnyčia, tuo metu laikyta laikina, buvo pašventinta 1928 m. gruodžio 23 d.; jai suteiktas Kristaus Prisikėlimo titulas (Kristaus Prisikėlimo bažnyčios archyvas, knyga nr. 1). visai greta būsimos didžiosios buvo pastatyta mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia...

Okupacijų gniaužtuose Sovietų okupacija ir Antrasis pasaulinis karas nutraukė nespėtus užbaigti bažnyčios statybos darbus, nes 1940 m. birželio 29 d. tik ką legalizuota Lietuvos komunistų partija iš karto pareikalavo Bažnyčią atskirti nuo valstybės. Taigi darbai nutrūko. Nespėta įrengti nei...

9 il. Šalia Žemaičių gatvės kyla pagrindinis bažnyčios bokštas, apie 1938–1939 m., Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios ir parapijos archyvas 1939 m. spaudoje rašoma apie pradėtus vykdyti vidaus įrengimo darbusAntai rašoma, kad viršutiniai langai jau sudėti, daromi apatiniai. Langams bus...

Bažnyčios pamatus nuspręsta daryti iš gelžbetonio polių (25 × 25, 3,5–6,5 m ilgio), kurie „Lietuvos civilinėje statyboje pirmusyk pritaikomi tokiu plačiu mastu“Ten pat, p. 27.. Tokių polių įkalta 900. „Visos bažnyčios svoris bus 17.000 tonų, […] kiekvienas polis bus apkrautas 18 tonų.“Ten pat...

7 il. Karolis Reisonas, „Kristaus Prisikėlimo bažnyčia: pirmojo aukšto planas“ | Savivaldybė, 1933, nr. 7, p. 30

Bažnyčios ir paminklo dvasią vienijantis projektas atspindėjo naujus estetinius idealus ir statybos technologines galimybes. Paties architekto Reisono straipsnyje, kurį jis iliustruoja detaliais brėžiniais, aprašytas visas darbo procesasŽr. Karolis Reisonas, „Prisikėlimo bažnyčios statyba“, p...

Kaip vyko šventovės statyba, pailiustruosime citata iš tuometinės spaudos: „Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statyba pradedama jau visu smarkumu. Komitetas užpirko 1 000 000 plytų, kurios gabenamos į statybos vietą ir auga bažnyčios sienos.“„Jau statoma paminklinė Prisikėlimo bažnyčia“, 1936...

1933 m. balandžio 21 d. patvirtintas dar vienas, jau ketvirtas, projektas, pagal kurį 1934 m. vasarą ir buvo pradėta Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statyba. (3 il.) 3 il. Taip pradėta bažnyčios statyba, 1934, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios ir parapijos archyvas Tik patvirtinus projektą...

2 il. Karolis Reisonas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, plakatas, 1929, neįgyvendintas projektas, 70 × 44,5 Be abejo, toks projektas visuomenės ir specialistų buvo sutiktas labai prieštaringai: vieni jį kėlė į padanges, vadindami „architektūros šedevru, kokio pasauly dar nėra…“, kiti protestavo...

Šventovės statybos peripetijos 1922 m. prabilta apie naujos bažnyčios, kuri įamžintų atkurtos Lietuvos valstybės ir tautos nepriklausomybę, statybą laikinojoje sostinėje.1922 m. gruodžio 12 d. našlė Cicilija Antanina Požerskaja padovanojo turimą žemės sklypą būsimai mažajai Žaliakalnio katalikų...

Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir lietuvių tautos valstybingumo simbolis. Nuo 1934 m., kai buvo pašventintas kertinis šios bažnyčios akmuo, atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno, iki 2004 m. gruodžio 26 d., kai šventovė iškilmingai konsekruota, praėjo 70...

Santrauka. Didžioji Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir lietuvių tautos valstybingumo simbolis. (Kaune greta viena kitos yra dvi Kristaus Prisikėlimo bažnyčios. Viena vadinama didžiąja, kita mažąja šventove.) Nuo 1934 m., kai buvo pašventintas kertinis šios...