Radiniai

Carol Steen, Vision, (Vizija), 1996C. Steen: „Vizija buvo pirmasis tapybos darbas, kurį sukūriau naudodama vien tai, ką mačiau sinesteziškai. Padariau šį darbą, nes negalėjau tiksliai žodžiais aprašyti vaizdų, kuriuos mačiau“.

M. K. Čiurlionis, Pasaulio sutvėrimas II, 1905 / 06

Taigi sinestezija, intuityviai suvokiama kaip asmeninė žmogaus kokybė, naudojama kūryboje, taikant idealizuotus kultūrinius sinestezijos modelius, arba sąmoningai ir pragmatiškai naudojama pagal mokslinius modelius. Juslių vienovės euforija, kurią gali pasiekti ir perteikti menininkas, XIX a...

Kita vertus, sinestezinė patirtis yra ypatingas kognityvinis klodas, kuriame tarpsta tokios suvokimo jungtys, kurios dar nesti kultūriškai eksploatuotos. Tokiu būdu sinestezija teikia sąlygą atsirasti meno naujovei. Tai tarsi suskliaustas antropologinis potencialas, neturintis daug tiesioginių...

Sinesteto potyris pasibaidęs, užtinkantis keistąjį nuklydusį objektą. Objekto sinestezinės transmutacijos sinesteto suvokime, kurios įvyksta pojūčio lauke, suneša skirtingų objektų apybraižas – bet tai nėra daiktai – sinestetas patiria elementarias kokybes, savotiškus daiktiškumo fluidus, kurie...

Diferencijuotų pojūčių pasaulyje sinesteto trajektorija palieka už savęs visą segmentuotą komunikaciją. Pagal klasikinį apibrėžimą sinestezija – vieno pojūčio modalumo perkėlimas kito pojūčio modalumui. Sinestetas ima patyrimą iš tiesiogiai jo percepciją veikiančio objekto ir junta neva...

XIX a. pab. – XX a. pr., kai sinestezija buvo arba ideologizuojama, arba mistifikuojama, sinestezinė patirtis negalėjo būti atpažįstama ir įvardijama kaip kasdienė žmogaus patirtis. Sinesteziją nuolat supo funkcinių ryšių žiedas; tik išreikšta meno, muzikos, literatūros būdu sinestezija buvo...

Sinestezijos dėmuo meno istorijos posūkiuose yra svarbus, suteikiantis kai kuriems meno pokyčiams naujų dimensijų. Sinestezija – tai stiprus žmogaus potencialas, galintis stipriai pajudinti nusistovėjusį požiūrį į reikšmingus meno istorijos faktus, savitas antropologinis kultūrinių...

Tačiau kita sinestezinio patyrimo ir meno medijų sąauga gali pateikti neįprastų, keistų reginių. Autonominės sinestezijos struktūros persišviečia pro meno medijų paviršius. Šie įgauna specifinį sinestezinį spindesį. Sinestetai kaip percepcijos ir asmens savipatyrimo vienovė šio tarppojūtinio...

Sinestezinis pranešimas nėra skaidrus. Sinestezinė metafora sušvelnina sinestezinės patirties atšiaurumą ir svetimumą. Benny’is Shanonas teigia, jog sinestetas bendruomenėje gali būti apgaubiamas įvairiais redukavimo ratais: nuo pozityvaus išskirtinumo iki negatyvaus atskyrimo. Metafora yra...

Ypatingas patirties būdas, atsirandantis tikrovės ir netikėto pojūčių derinio sankirtoje, padaro tam tikru būdu matomą pačios tikrovės klodą, tarsi užpojūtinį slėpinį. Jamie’s Wardas pastebi apie galimą sinestetų mistifikavimą praeities, o ir dabarties kultūrose, kuriose, anot Jeano Gebserio...

Tokiame kontekste iliustratyvus kanoninis sinestetų sąrašas, kuriuo remiasi dažnas sinestezijos problematikai skirtas tekstas, ima atrodyti kiek kitaip. Tai sinestezijos raiškos plotmių ir principinės jų hierarchijos problema. Tokiame sinestetų kanone pirmiausia sustatomi kompozitoriai ir...

Sinestezija, persisvėrus jos biologinės prigimties pozicijai, tapo apibrėžiama medicininiais terminais, jos procesai vizualizuojami medicininiais techniniais būdais. Visa tai taip pat įgalintų ir medicinos antropologijos požiūrį į sinesteziją. Štai pastaruoju metu tiesiog pertekliškai cituojama...

Tačiau sinestetas nėra tik esminių sinestezinių kokybių siluetas. Nukreipdami žvilgsnį į XX a. antrosios pusės sinestezijos teorinį lauką ir matydami, kaip jame ruošiami sietai sinestezijos apraiškoms kultūroje filtruoti, pastebime, jog už šios sąvokos prasideda sisteminančio ir aprėpiančio...

Taigi dabar jau galime išvysti keletą atraminių stulpų, kurie įženklins teorinį sinestezijos lauką kaip šį lauką, kuriame norime pakreipti žvilgsnį kiek kita perspektyva. Šiuolaikinėje sinestezijos sklaidoje nuolat pasirodančios sąvokos sinestetas antropologinės implikacijos vis labiau tampa...

Sinesteto atveju sinestezija yra tarsi trūkis komunikacinėje grandinėje, negyvenamos asmens juslyno salos, užsklendžiančios sinestetą robinzoniškoje vienatvėje. Sinestezija žmogaus tikrovėje, atskyrimas, konfliktas ar vertimo kanalai – pojūčiai, pasirodo, nėra skaidriausias laidininkas...

Be abejo, fenomenologinis sinestezijos požiūris nėra visa apimantis ir visa atskleidžiantis, nors ir įtikinantis. Juo labiau sinesteto tikrovės prigimtis fenomenologiškai įsižiūrint ir aprašant nėra išsemiama. Nuo žavingo sinestezijos reiškinio terasos žvelgdami į žmonijos kultūros ir meno...

M. K. Čiurlionis, Karalių pasaka, 1909

Reginio kaip ir šviesos patyrimas yra įkūnytas – reginio šaknys kūne – kiekvieno pojūčio šaknys kūne, t. y. jis siejasi su kitais pojūčiais. „Pilkai geltoni namai kaleno dantimis“, „Įvairių spalvų iškabos aštriai spindėjo“ [kurs. mano. – S. J.], (plg. Karalių pasakos saulė), „gaudome žaibus...

Tiek sinestezija, tiek meninis patyrimas yra neapsakomas, neišreiškiamas, liekantis už kalbos ribų. Susiduriama su neverbalia sritimi, kuri apskritai neišsakoma, neskirstoma, tačiau pasirodo tiesiogiai. Pasirodymas gali apimti visą pojūčių spektrą – nebūtinai tai, kas pasirodo, turi tapti...