Radiniai

Taip prasideda savotiškas „sensorinis kubizmas“, leidimasis iki elementų, o iš jų konstruojama meninė tikrovė. Apie Edvardo Muncho riksmą negalime kalbėti bendrų ir neapibrėžtų muzikinių tapybos intencijų visumoje, blaškytis „muzikalumo“, muzikos ir tapybos sintezės sąvokų ūkuose. Dabar turime...

Sinestezijos kaip abstraktaus, į formalią struktūrą linkstančios sensorinės ir menų morfologijos sintezės sampratą puikiai iliustruoja kad ir vėlyvojo, brandžiojo simbolizmo, dažnai tapatinamo su postimpresionizmu, atstovo Edvardo Muncho kūryba. Munchas savo kūrybos muzikalumą atrasdavo kaip...

Pažymėtina, kad šitaip sinestezija tarsi personifikuojama, steigiamas ypatingas jos statusas – kuriama tarsi nauja hierarchija ne tarp atskirų pojūčių, o tarp numatomų/įsivaizduojamų sensorinių agregatų ir, atsižvelgiant į tai, kaip pojūčiai veikia ir jais naudojamasi viename ar kitame agregate...

Simbolizmo estetikos leidimasis iki pamatinių elementų, kartais pasirodantis kaip savitas plastinis esencializmas, įvairių menų plotmėje iškels visiškai naujo pobūdžio sąveikos, sintezės, jungties tarp menų ir pojūčių problemas ir galimybes, ir tai bus ne tik lokalios, vienam laikotarpiui...

Simbolizmo linkmė į abstraktesnes estetines struktūras, susijusias su sinestezija, pasirodo ir simbolizmui būdingoje muzikalumo sampratoje. Visų pirma abstraktumas, elementarumas, formalizmas, į kurį linko simbolizmo estetika, paveikė ir jai būdingą muzikos traktuotę. Potenciali menų ir pojūčių...

Kad ir kaip norėtume išvengti tariamų kanonų simbolizmo estetikoje, jie yra ir veikia, jei ne pačių kūrinių autentišku įvykiu, tai neišmatuojama analizių, kritikų, recepcijos mase. Be abejo, teisus buvo Georgas Steineris, kalbėdamas apie kritikos masyvą kaip apie atvertą Pandoros skryniąŽr...

Šiuolaikiniai sinestezijos tyrinėtojai pripažįsta dvejopo sinestezijos pasirodymo kultūros srityje – kaip autentiško individualaus patyrimo, kuris nebūtinai turi virsti meniniu (pvz., Crétienas van Campenas) ir kaip sintetinio meninio projekto, pojūčius ir jų jungtis traktuojant kaip valdomus...

Simbolistų poezijos priklausomybė nuo atitikimų (correspondances) teorijos sukuria tam tikrą pavojų, kad ji praras save sensoriniame žaisme. Kadangi teoriją reikia įrodyti, antraeiliai ar trečiaeiliai simbolistiniai eilėraščiai gali atrodyti kaip bergždžias demonstravimas, esą autoriaus...

Intensyviuose simbolizmo eksperimentuose su sinestezija galime įžvelgti žaizdrą, kuriame buvo keičiami, pamažu perlydomi tradicinės estetikos postulatai. Simbolizmas – tai eksperimentinis vaizduotės ir pojūčių ribos nukėlimas iki galutinės sąmonei prieinamos ribos. Apskritai į simbolizmą derėtų...

Sinestezijos samprata konceptualiai nuolat kinta. Tai galima stebėti skirtingais lygmenimis – sensorinių paradigmų kaitoje, kuri iš esmės yra antropologinė ar sociokultūrinė, taip pat tradicinės estetikos ir meno istorinės raidos principų nuoseklume ir prieštarose, be to, lūžinių meno...

Įdomu tai, kad sinestezija dažnai per literatūrines formas, t. y. Per lanksčiausią ir kūrybingiausią, vadinamosios literatūrinės sinestezijos, formą, pakankamai išsiplėtojus tam tikrai meno krypčiai ir jai įsiskverbus į kitas meno šakas, lengvai persimeta į jas ir pradeda naudotis jų raiškos...

Tokia antinatūralistinė sinestezijos kryptis srūva į simbolistinės sinestezijos sąsajas per pačią simbolistinę estetiką, atlikdama ypatingą meno vaidmenį Vakaruose, o geriausiai tai suformulavo Friedrichas Nietzsche Tragedijos gimime, kur teigia, kad menas yra ne gamtos imitacija, o jos...

Sinestezija iš tiesų yra autonomiškas, aktyvus, plačiai pasklidęs ir įsišaknijęs kultūrinės srities reiškinys, sutraukiantis į save istorinio laikotarpio ypatybes ir velkantis paskui save jo tendencijas. Kaip jau esame minėję, sinestezija skatina, palaiko, asistuoja ir dar kitais santykio...

Simbolizmo sinestezija yra aktyvus pojūčių dermės kūrimas, cikliškai judant nuo žmogaus juslių natūralaus heterogeniškumo prie redukuoto homogeniškumo į naują, dirbtinį heterogeniškumą, kur iš naujao įdiegti juslių ryšiai reiškia kūrimo aktą ir produktą. Šį sinestezijos veikimo modelį mene...

Simbolizmo sinestezijoje matome formuojantis vidinės hierarchijos segmentus, į periferiją nustumiami kebliau artikuliuojami, sunkiau valdomi sinestezijos dariniai. Ši vidinė sinestezijos hierarchija nebūtinai sutampa su klasikine juslių hierarchija, juo labiau kad etaloniniai sinestezijos...

Kaip rodo estetikos, meno filosofijos ir menotyros idėjų istorija, svarbiausi atmintyje ir kultūros istorijoje pėdsakų paliekantys sinestezijos projektai įgyvendinami konkrečiam laikotarpiui būdingų estetikos idėjų kontekste, jomis remiasi, bet savo ruožtu ir joms priešinasi. Atsižvelgiant į šią...

Santrauka. Straipsnyje, remiantis konkrečiais tekstais ir idėjomis, analizuojami simbolizmo estetikoje ir meno praktikoje ryškėjantys nauji formalistiniai sinestezijos interpretavimo aspektai. Simbolizmo estetikos formalistinės tendencijos yra tiesiogiai siejamos su muzikalumo sampratos raida...

Synesthesia in Futurism Manifestos and Art Summary. The article focuses on the phenomenon of synesthesia as the principle of redesigning sense perceptions in futurism manifestos, aesthetic programs and artistic practice. The manifestos could be treated as independent art pieces, peculiar...

Literatūra Andriušytė-Žukienė, Rasa, M. K. Čiurlionis: tarp simbolizmo ir modernizmo, Vilnius: Versus Aureus, 2004. Appolonio, Umbro (ed.), Futurist Manifestos, London: Thames and Hudson, 1973. Castel, Louis-Bertrand, «Clavecin pour les yeux, avec l‘art de peindre les sons, et toutes sortes de...

Vietoje išvados Taigi šis glaustas ekskursas į svarbų dažniausiai akademinio mokslo periferijoje atsiduriantį futuristinį sinestezijos teorijos ir meno praktikos raidos tarpsnį, apnuogintos futurizme išryškėjusios naujos modernistinio meno tendencijos ir perspektyvos rodo, jog pradedant...