Radiniai

Perėmusiame žydų išmintį krikščionių mokyme transcendencija įgavo dar svarbesnį statusą, susijusį su žmogaus kaip asmens samprataApie žmogaus kaip asmens sampratos įsišaknijimą krikščioniškame mokyme žr. Povilas Aleksandravičius, „Žmogaus tapatumo ontologija: tarp substancijos ir asmens“, 2012...

1.4. Krikščionybės vaidmuo transcendavimo proceso įtvirtinimui Krikščionybės plitimas Romos imperijoje buvo fundamentalus procesas europietiškosios tapatybės susiformavimui. Nepriklausomai nuo graikų ir romėnų filosofijos, žydų-krikščionių pasaulėžiūroje transcendavimas sudaro esmingiausią...

Sudėtingiausia transcendencijai reikštis, ir tai nenuostabu, yra politinėje sferoje. Europinėje erdvėje politinės santvarkos evoliucija vyko kaip kova už atvirą visuomenęŽr. Karl Raimund Popper, Atviroji visuomenė ir jos priešai, 1998., kurią galėtume apibūdinti kaip pilietinę teisę peržengti...

Kultūrinėje plotmėje evoliucija yra taip pat akivaizdi. Graikų ir romėnų kultūrinius pasaulius keičia viduramžių epocha, kurią pranoksta renesansas, klasicizmas, modernizmas ir postmodernizmas. Kiekvienas iš šių laikmečių yra išaugęs vienas iš kito, tačiau kiekvienam iš jų būdinga sava kūryba –...

Būtent europietiškame moksle evoliucinės kaitos ir pažangos kategorijos tapo esminiais, struktūriniais jo paties elementais. Tereiktų tik įvardyti didžiuosius mokslinius bei techninius išradimus, kad tuo įsitikintume. Tiesa, iki XVI amžiaus didieji moksliniai išradimai bei technikos pažanga vyko...

Pasaulio, kaip kito, įėmimas yra fundamentali europietiškosios tapatybės struktūra, tačiau jos nereikia suprasti tik kaip santykio su kitomis kultūromis ir tautomis. Pirmiausia tai – santykis su savimi pačiu. Transcendencija reiškiasi kaip savo paties ribų peržengimas kito link giliausia...

Postmoderniosios pakraipos mąstytojai transcendavimą yra nuvedę iki kraštutinumo. Šioje srovėje ribų kirtimas yra savitikslis. Substancijos ribų peržengimas čia yra tolygus pačios substancijos, ją reiškiančių konceptų, bet kokių proto kūrinių, neigimui. „Atviros substancijos“ ar „atviro...

Mūsų laikų filosofijoje moderniąsias tradicijas tęsia analitinės krypties filosofija: matematinė logika čia išlieka bet kokios patirties kriterijumi. Tačiau transcendavimas čia ryškus dialoginės erdvės reglamentavime: tarpsubjektyviniame dialoge jis yra suvokiamas kaip sugebėjimas peržengti...

Moderniaisiais laikais viduramžių mąstymo subtilybės buvo pamirštos dėl gausybės neadekvačių, nors galbūt neišvengiamų interpretacijų, aptinkamų tiek vėlyvosios scholastikos, tiek prieš scholastiką nusiteikusių autorių darbuose. To priežastis – mąstymo koncentravimasis apie patį protą, mąstantį...

Tomas Akvinietis, pripažindamas tam tikrą racionalaus, per analogiją įgaunamo Dievo pažinimo galimybę, ypatingai akcentuos šiapusinio pasaulio pažinimą. Juk analogija, siekianti Dievo, gali būti daroma tik atsirėmus į Dievo kūrinijąŽr. Thomae de Aquino, Summa theologica, pars I, qu. 13.. Tomas...

Jeigu Sokrato mokiniui Platonui šiapusinė tikrovė yra griežtai apibrėžta iš anapus švytinčių idėjų ir jos ribų peržengimas reiškiasi kaip palaipsnis nusigręžimas nuo jos ir vis stiprėjanti anapusinės plotmės kontempliacija, Aristotelis nėra toks aiškus, jis yra pasimetęs tarp dviejų galimų...

Transcendavimo judesys Europoje reiškėsi ne tik vertikaliai, mąstymui kertant šiapusiniame pasaulyje susidarančias ribas link anapusinės beribės plotmės, bet ir horizontaliai, liekant šiapusybėje ir pačiame mąstyme. Vietoj to, kad stiebtųsi link apeirono, Heraklitas stebi visur vykstantį...

Kartais šios paieškos reikšis kaip beribės transcendencijos siekimas, kai visa ribojantis mąstymas kyla link to, kur jokių ribų būti negali, kur visa yra viena. Einant šia kryptimi, į kiekvieną šio pasaulio dalyką ir jį išreiškiantį pozityvų konceptą žiūrima kaip į progą paneigti jo ribas ir...

1.2. Transcendavimo judesys filosofijoje Filosofija europiečio mąstyme sudaro fundamentalią jo raiškos terpę. Būtent europietiškoje filosofijoje substancijos ir jos ribų peržengimo procesas, transcendavimo judesys, ėmė reikštis racionaliais konceptais. Kad ir kokią nepriekaištingą pasaulį...

Yra būtina įsisąmoninti abiejų Europų egzistavimą, tam kad Europa turėtų ateitį. Straipsnyje nagrinėsime transcendavimo veikimą racionalumo rėžime, senąją europietiškojo mąstymo paradigmą, kuri, mūsų galva, išsėmė savo galimybes, neatlaikiusi įtampos tarp abiejų Europų tarpusavio kovos. Kaip...

Įvadas Europos esmė yra transcendavimo judesys. Nuo senovės graikų polio iki dabartinio postmodernizmo jis smelkia visas europietiškosios egzistencijos formas – kultūrą ir meną, politiką ir mokslą, kasdienę gyvenseną ir poilsį nuo jos. Tačiau transcendavimo judesys yra ne tik europiečio, tai –...

Santrauka. Straipsnyje apibrėžiamas transcendavimo judesys ir parodomas jo veikimas Europos erdvėje nuo senovės Graikijos iki mūsų laikų. Filosofijoje, kultūroje, moksle, religijoje – visuose žmogaus egzistencijos laukuose transcendavimas reiškėsi kaip kritikos ir kūrybos variklis, sudarydama...

Why Is It Difficult to Speak about European Identity? Summary. The article names the key difficulties that arise when contemplating the problem of European identity and indicates the ways of overcoming those difficulties. All difficulties are grouped into two categories: conditional...

Literatūra Aleksandravičius, Povilas; Rimgaudas Bubelis; Bronislavas Kuzmickas, Algis Mickūnas, Jūratė Morkūnienė, Individo tapatumas: tarp tradicijos ir inovacijų, Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012. Badiou, Alain, « Notes sur l’Europe » | Penser l’Europe à ses frontières ...

5. Principinis europinės tapatybės neigimas, kokį randame Jacquesʼo Derrida darbuose, yra vienpusiškas: jis atspindi tik šiai tapatybei būdingą nuolatinės krizės momentą, bet neįvertina kito jos sando – substancijos realumo. 6. Fundamentalus sunkumas apibrėžti Europos tapatybę kyla iš pačios...