Radiniai

Žinoma, tai nereiškia, kad krikščionis neturi savos vertybių sistemos. Tačiau ir kitose vertybių sistemose jis ieškos tiesos, lyg paties Kristaus, todėl bus joms atviras, netgi jei negalės visų jų kultūrinių raiškų priimti kaip savų. Ši atvirybė kitam yra tokia radikali, kad užsidarymas kokioje...

Norint nustatyti tikrąją krikščionybės vietą Europos tapatybėje, būtina atmesti paviršutinišką požiūrį į ją ir sugebėti įžvelgti gilųjį jos poveikį europinės istorijos raidai – poveikį ne tam tikriems empiriškai konstatuojamiems įvykiams, bet pačiai europietiškai mąstysenai. Jeigu į krikščionybę...

Tačiau šie argumentai neužbaigė diskusijos. Krikščionių mąstytojai, visiškai priimantys pasaulietiškumo principą, negali sutikti su tokiomis, pasak jų, skubotomis išvadomis, teigiančiomis krikščionybės ir liberaliosios viešosios erdvės nesuderinamumą. Pasak jų, Europos krikščioniškųjų šaknų...

Kaip jau buvo užsiminta, toks požiūris, kuris krikščionybę vertina kaip europietiškosios tapatybės esminę išraišką, buvo paneigtas nuo 2002 iki 2006 metų vykusiuose Europos konstitucijos projekto svarstymuose: iš šio projekto preambulės buvo išbrauktas Europos įsišaknijimo krikščionybėje...

1.3. Tikroji krikščionybės vieta Europos tapatybėje Europietiškoji trans-nacionalinė, trans-kultūrinė tapatybė, įimanti nacionalines Europos kultūras ir jas sujungianti į ypatingą struktūrą, leidžiančią individui tuo pačiu metu save priskirti ir atskirai nacijai, ir Europai, turėtų būti realiai...

Šį neabejotiną sunkumą vis dėlto galima bandyti įveikti ne siekiant senųjų europinių mitų tarpusavio integracijos, kuri iš principo yra neįmanoma, bet kuriant naują pasakojimą, kuris remtųsi Europos istorijos po Antrojo pasaulinio karo atmintimi. Kertinė sąvoka čia būtų „atminčių dialogas“...

Suformuluokime problemą dar radikaliau. Jeigu Paul Ricoeur yra teisus, sakydamas, kad tikroji tapatybė yra naratyvinė, t. y. kad žmogaus, tautos ir, kas mums svarbiausia, visos civilizacijos tapatybė kyla ir reiškiasi per tam tikrą pasakojimą ar vientisą pasakojimų grupęŽr. Paul Ricoeur, Temps...

Vis dėlto tam tikras geografinis Europos neapibrėžtumas išlieka, net ir panaudojus šį klimatologinį argumentą: vargu ar jis galėtų įgauti didesnės įtakos kitur, nei grynai geografų darbuose. Tačiau būtent toks geografinis Europos neapibrėžtumas, žvelgiant filosofiniu kampu, ne tik nėra jos...

Dėl šių priežasčių, bandant nustatyti geografinę ribą tarp Europos ir Azijos ir apibrėžti geografinę Europos tapatybę, kreipiamasi į etninę arba religinę geografiją. Tačiau susiduriama su analogiškais sunkumais: į Vakarus nuo Uralo gyvena islamą išpažįstantys totoriai ir baškirai, o į Rytus...

1. Santykiniai sunkumai, ieškant Europos tapatybės 1.1. Geografijos iššūkis Kalbėti apie Europos tapatybę darosi sunku, kai kyla geografinės Europos ribų klausimas. Europa nėra atskiras žemynasLietuvių kalbos žodynas žemyną apibrėžia kaip „didžiulį žemės plotą, supamą vandenynų“ (Stasys Keinys...

Įvadas Kiekvienas, rimtai kibęs į Europos tapatybės apmąstymus, susidurs su sunkumais: kalbėti apie Europos tapatybę yra kur kas sunkiau, nei kalbėti apie Indijos ar JAV tapatybę, daug kebliau, nei aptarti atskirų Europos regionų ar tautų, tarkim, Skandinavijos, Ispanijos ar Lietuvos, tapatybes...

Santrauka. Straipsnio tikslas – įvardyti svarbiausius sunkumus, kylančius apmąstant Europos tapatybę, bei nurodyti jų įveikimo būdus. Sunkumai skirstomi į dvi kategorijas – į santykinius sunkumus, kurie yra įveikiami Europos tapatybės problemą apmąstant tam tikru kampu ar įvedus kai kurias...

Literatūra Aquino, Thomas de, Sententia libri Metaphysicae, Romae: Leonina, 1985. Aristote, La Physique, Paris: Vrin, 2008. Aristote, Métaphysique, Paris: Vrin, 1991. Aristotelis, „Apie Sielą“ | Aristotelis, Rinktiniai raštai, sudarė Antanas Rybelis, iš senosios graikų kalbos vertė Jonas...

The Aristotelian Concept of Sensual Substance and the Problem of an Individual Summary. The article analyzes the significance of the concept of substance in theoretical philosophy of Aristotle (in the books of Metaphysics and Physics) as well as the understanding of the individual emerging from...

Įvadas Graikų žodis ousiaBendrinėje kalboje Aristotelio laikais šis žodis reiškė „turtą“, „nuosavybę“, „tai, ką turime po šia saule“. Platonas jį kildino iš deivės Hestijos vardo („Vienintelė Hestija nepalieka dievų buveinės […]“, Platonas, Faidras, p. 42), žr. Platono Kratilą, 401 c-e, 385 e...

Svarbiausi Aristotelio substancijos doktrinos sandai yra išdėstyti jo Metafizikoje. Sudėtinga, anachroniška šios knygos struktūraApie Aristotelio Metafizikos struktūros dvilypumą (iš vienos pusės, jos knygų parašymo chronologija ir, iš kitos, vėlesnė, paties Aristotelio nuspręsta, jų seka) ir...

Reikšminga yra tai, kad apsiribosime tik teorine Aristotelio filosofija (pirmiausia Metafizikos ir Fizikos knygomis): toks hermeneutinis pasirinkimas lems visos čia pateikiamos aristoteliškosios substancijos sąvokos interpretaciją. Šis pasirinkimas nėra atsitiktinis. Jis buvo būdingas didžiajai...

1. Substancija kaip forma Filosofine prasme, ousia, arba substancijos, sąvoka pirmiausia reiškia tai, kas „yra iš savęs“ (kat auto), t. y. tai, ko buvimui nereikia ko nors kitoŽr. Metafizika, 1017 b 15.. Aristotelis analizuoja šią sąvoką Metafizikos Z ir H knygoseŽr. 1028 a 10–1045 b 24...

1.1. Substancija kaip subjektas Pirmiausia Aristotelį patraukia subjekto sąvokos reikšmė. Savo įpročiu, filosofas ją analizuoja dviem būdais: loginiu ir fiziniu-empiriniuDetalų abiejų analizių tyrimą, apibendrindamas kitų Aristotelio tyrėjų (Owens, Rodier, Le Blod, Mansion, Brémond ir kt.)...

1.1.1. Substancijos kaip subjekto loginis tyrimas Loginiu požiūriuApie patį loginį metodą, Aristotelio taikomą ir kalbos, ir tikrovės (gamtinės bei žmogaus padarytos) lygmenimis, bei iš šio taikymo kylančias problemas žr. Jean-Marie Le Blond, Logique et méthode chez Aristote, 2000. Žymusis L...