Radiniai

Habilitacinės disertacijos išvada (1916): Hegelio įtaka ir naujas metafizikos suvokimas Habilitacinės disertacijos išvadoje Heideggeris pagaliau aiškiai išsako savo poziciją tradicinio metafizinio dualizmo atžvilgiu: laiko transcendencijos idėja čia yra reiškiama anapus tradicinės laiko ir...

Norėdami apžvelgti Heideggerio minties genezę, neturime teisės praleisti pro akis ką tik paminėtos gyvenimo ir istorijos jungties, kuri sudaro laiko apibrėžimą. Pasak Dilthey’aus, istorija yra susijungusi su pačiu gyvenimu, o šis gyvenimas vystosi, duodamas hermeneutinį savo paties suvokimą tik...

Visai kitokią laiko sampratą, pasak Heideggerio, atrandame istoriniuose moksluose. Istorinės epochos nėra kiekybiškai lygiavertės, kaip yra lygiaverčiai visi laiko momentai, vertinami gamtos mokslų. Istorijos laikui yra būdinga kokybinė dimensija, o istorinės epochos tarpusavy skiriasi tuo, kad...

Net jeigu pranešimo pabaigoje Heideggeris dar kartą oficialiai patvirtina amžinybės ir laiko perskyros filosofinį pagrįstumą, remdamasis scholastine tradicija bei ypač šventojo Augustino idėjomis, pranešime plėtojami svarstymai apie laiką šios perskyros iš esmės nepaiso ir yra siejami tik su...

Habilitacinis pranešimas (1915 metų liepa): susitelkimas ties laiko problema Nuo 1915 m. Heideggerio raštuose vis dažniau minimas Wilhelmo Dilthey’aus vardas.Žinoma, kad Heideggeris perskaitė visus Dilthey’aus raštus dar iki 1914 metų. Sukūrus fakticiškumo sąvoką ir berašant Būtį ir laiką...

Heideggerio disertacijoje pastebime ir konkrečių šių tyrimų užuomazgų, iš kurių pati ryškiausia – egzistencijos ir laiko jungtis: individuum sudaro „realų gyvenimą“ arba yra realybė „par excellence tiek, kiek jis įtraukia existentiam ir tempus“Ten pat, p. 78.. Daugelis komentatorių čia ragina...

Kaip Lasko tyrimai leido Heideggeriui teigti „realios būties“ pažinimo galimybę ir nutolti nuo Rickerto idealizmo išliekant neokantininkų gretoseSavo disertacijoje Heideggeris prilygina Dunso Škoto „individualumo formą“ Rickerto „neužčiuopiamai formai“, ten pat, p. 78–79. Moksliškai pagrįsti šį...

Būtent šioje vietoje Heideggeris ir įžvelgia didžiausią Dunso Škoto teorijos vertę: žymioji scholasto sąvoka haecceitas leidžia pajusti individuum suvokimą. Beje, ši sąvoka, pasak Heideggerio, suteikė Dunsui Škotui galimybę atsikratyti pačių neigiamiausių metafizinio-scholastinio dualizmo...

Disertacijoje Heideggeris teigia, kad tokio peržiūrėjimo galimybę suteikia modernioji filosofija, tačiau subtiliai apeina Rickerto teoriją ir aiškiai krypsta link Lasko pažiūrųČia akimirkai išvystame tikrąjį Heideggerį, kuris tuoj pat ima slėptis po oficialiojo Heideggerio kauke: po minėtų...

Šiame tekste jau galime užčiuopti elementų, bylojančių apie autentiškus Heideggerio minties poslinkius. Čia pirmą kartą pamatome ne tik atvirą scholastikos kritiką, bet ir subtiliai išdėstytą suvokimą, kad paties Rickerto neokantizmas yra filosofiškai ribotas. Disertacijos įvade Heideggeris...

Giliau susipažinęs su viduramžių filosofija ir Husserlio fenomenologija skaitytojas pastebės, kad Heideggeris pernelyg lengvai panaikina šių filosofijų skirtumą, aiškiai teigtą paties HusserlioŽr. Jeffrey Andrew Barash, Heidegger et le sens de l’histoire, p. 129–130.. Apskritai, skaitant...

Habilitacinė disertacija apie dunsą škotą (1915) Heideggerio minties evoliuciją iki 1915 m. atspindi jo habilitacinė disertacija Dunso Škoto kategorijų ir prasmės teorijaŽr. Martin Heidegger, Die Kategorien- und Bedeutungslehre des Duns Scotus, S. 189–411. Mes cituosime prancūziškąjį šio teksto...

Taigi Heideggeris numato galimybę žmogaus protui išeiti anapus pačios logikos ir be jos tarpininkavimo tiesiogiai patekti į konkrečią egzistenciją, į laikišką realybęJau savo straipsnyje Neuere Forschungen über Logik Heideggeris apie beasmenius sakinius rašė: „Jie nuo pat pradžių buvo tikras...

1913 m. disertacijoje Heideggeris nevartoja žodžio amžinybė. Susidaro įspūdis, kad jis vengia neokantiškas kategorijas atvirai sieti su teologinėmis arba scholastinės metafizikos sąvokomis, lyg sąmoningai sustodamas ties teologijos slenksčiu. Neneigdamas scholastinio savo minties horizonto...

Vertinti psichines realių faktų reprezentacijas kaip loginių prasmių idealumo šaltinį – tai reikštų sunaikinti transcendenciją bei amžinybę ir laiką paversti galutine instancija. Būtent tai ir daro psichologizmas, su tokia jo nuostata ir kovoja Heideggeris. Kitaip tariant, scholastinių vertybių...

1913 m. Heideggeris naujai interpretuoja logikos sąvoką, kurią priešpriešina psichologistiniams argumentams, kurie tiesiogiai siejami su amžinybės ir laiko santykių vizija. Amžinybės ir laiko problema yra neatsiejama nuo viduramžių ir moderniųjų scholastų būties traktuotės. Amžinybė jų darbuose...

Nemažą įtaką Heideggeriui turėjo Husserlio traktatas Loginiai ieškojimai, kuris jam tapo stalo knyga, bei kiti veikalai, kuriais naudojosi rengdamas habilitacinį darbą. Asmeninė pažintis su Husserliu prasidėjo apie 1917 m., o praėjus keturiasdešimt šešeriems metams Heideggeris teigs, jog būtent...

Perėjimas pas neokantininkus 1911–1912 m. Heideggeris grįžo į Freiburgo universitetą studijuoti matematikosMatematikos studentas Heideggeris puoselėja ambicingą projektą apmąstyti „erdvės ir laiko problemą matematinėje fizikoje“, kur „viskas buvo sukrėsta reliatyvumo teorijos“. Šį ketinimą jis...

Brentano pasekėjo Husserlio raštai turėjo padėti jaunam klieriko protui susigaudyti šioje sudėtingoje problemoje„Iš Husserlio Loginių ieškojimų aš tikėjausi lemiamo impulso, kuris man būtų turėjęs leisti suprasti problemas, kilusias skaitant Brentano disertaciją“. Martin Heidegger, „Mein Weg in...

Tačiau grįžkime prie 1911 metų Heideggerio krizės, kuri jam buvo stipri egzistencinė patirtisH. Ottas vertina šį etapą kaip vieną „iš pačių sunkiausių Heideggerio gyvenime“. Hugo Ott, Martin Heidegger: eléments pour une biographie, p. 71.. Tada rašyti eilėraščiai liudija apie niūrias mintis...