Radiniai

Pasak A. MacIntyre’oŽr. Alasdair MacIntyre, Trumpa etikos istorija, p. 22–27., jau Homero laikais dorovės normos pirmiausia buvo susijusios su socialine tvarka, kurią nusakė nusistovėjusių socialinių funkcijų hierarchija. Žmogų, kurį mes vadiname „geru“ (agathos), neatsižvelgdami į jo socialinį...

Naudosimės iš fizikos „pasiskolinta“ erdvėlaikio metafora, nes ji yra kur kas turiningesnė nei dažniau vartojama žemėlapio metafora. Žemėlapiu vadinamas plokščias topografinis Žemės vaizdas, o erdvės sąvokoje implikuota ir trečia dimensija (matavimas), t. y., „aukštis“ ar „gylis“. Erdvėlaikio...

Kodėl? Kodėl viskam kintant išlieka kažkas nekintamo? Kodėl net naujų vertybių „konstravime“ ir senųjų vertybių „pervertinime“ išlieka kažkas pastovaus ar bent to pastovumo siekis? Šio straipsnio tikslas ir yra bandyti atsakyti į šį klausimą. Išsyk atkreipsime dėmesį į tai, kad straipsnio...

Įvadas Kiekvieną kultūrą, kurią pačia plačiausia prasme galima apibrėžti kaip žmogaus veiklos sukurtus materialius ir idealius artefaktus, charakterizuoja tiek tų artefaktų lokalūs ir globalūs vertinimai laiko žiūroje, tiek vertybės, kuriomis buvo vadovautasi kūrybinio proceso metu. Kultūra...

Santrauka. Straipsnyje kultūrinių žemėlapių kontekste analizuojamas vertybių erdvėlaikis – vertybių sklaida laike ir erdvėje, erdvę suprantant ne tik kaip „vertybių žemėlapį“, bet ir kaip trečią dimensiją – „vertybių gylį“, jų pakopinę sandarą. Parodoma jų kaita laike ir atkreipiamas dėmesys į...

Values in Spirituality and of Spirituality Summary. The article focuses on the concept of spirituality. It is considered that the concept has undergone four historical stages: biologization, logization, psychologization and culturalization. At present (the stage of culturalization)...

Literatūra „Dvasinis ugdymas: švietimo įstaigų vaidmuo“, Smm.lt, 2010 m. gruodžio 21 d. [žiūrėta 2013 m. balandžio 22 d.]. Gariaev, Peter Petrovich; Nikolay Grigoriyevich Kokaya, Ekaterina A. Leonova-Gariaeva, E. R. Muldashev, M. V. Smelov, Georgy Georgiyevich Tertishny, N. V. Ustinova...

Įžvalgos ir išvados 1.Dvasingumo problema priklauso filosofinei refleksijai, ir vienu iš perspektyvių šios problemos sprendimo kelių laikytina J. Mureikos pateikta pajautos koncepcija. 2. Ją plėtojant siūloma dvasingumą sieti su Šventenybės pajauta. 3. Regima dvasingumo devalvacija sietina su...

Tačiau labai daug kas priklauso ir nuo mūsų, žmonių. Jau esu atkreipęs dėmesį į tai, kad apie 60 % mūsų elgesio lemia tai, ką R. Descartes’as vadino „įgimtomis idėjomis“, arba vartojant šiuolaikinius terminus, lemia genetinis ir socialinis kodaiŽr. Saulius Kanišauskas, „Tabula rasa problema ir...

O todėl dingsta visos baimės, dingsta visa pagarba ne tik pirminiam kūrėjui – Dievui, bet ir savo žemiškiems kūrėjams – tėvams, genčiai, tautai, valstybei. „Visų vertybių matu“ tampa „nepakartojamas“, „unikalus“ individas. O kadangi tų individų daugiau nei skruzdžių skruzdėlyne ar bičių avilyje...

Dvasingumo devalvacija ir grįžimas prie jo Kultūrologinėje dvasingumo sampratoje pabrėžiamas tik žmogaus kūrybingumas, jo gebėjimas keisti ir perkeisti pasaulį. Ir būtent šios sampratos įsivyravime aš regiu esminę dvasingumo devalvacijos priežastį. Garsioji Protagoro frazė „Žmogus yra visų...

Vieną iš tų dėmenų vadinu Šventenybės pajauta, ir būtent jos ryškų turėjimą vadinu dvasingumu. Visiškai nesvarbu, kokios profesijos ir kokias karjeros aukštumas žmogus yra pasiekęs arba kaip jam nesiseka gyvenime, bet jeigu jis turi Šventenybės pajautą, jis yra dvasingas. Nesvarbu ir tai, ar...

Atkreipkime dėmesį – čia kalbama ne apie juslinę patirtį, ne apie racionaliai suvokiamus dalykus. Čia kalbama apie tai, ką Hansas Gadameris vadino vidiniu balsu, arba vidine kalba, kuri atsiskleidžia net per tai, kas vadinama ekstrasensorinėmis patirtimis: J. Mureika įvardija ir kai kuriuos...

Bet tai dvasingumo sampratos iki galo nepaaiškina. Todėl drįsiu pateikti savąją. Drįsiu teigti, jog dvasingumas yra Šventenybės pajauta – tiek įgimta, tiek įgyta. Dvasingumas kaip Šventenybės pajauta Terminą pajauta vartoju J. Mureikos teikta prasme. Pajautą jis apibrėžia kaip kokio nors...

Nors P. Teilhard de Chardino teikta noosferos koncepcija Katalikų Bažnyčios pagaliau ir buvo priimta kaip viena iš galimų krikščionybei neprieštaraujančių ontologijųŽr. Bronislovas Kuzmickas, Katalikiškoji filosofija: XIX ir XX amžiai, p. 252–257., bet joje esantis gan ryškus panenteistinis...

Bene geriausiai yra žinoma iki šiol išlikusi religinė dvasingumo samprata – dvasingumas apibrėžiamas kaip veržimasis prie Dievo, gilus priklausomybės anapusiniam pasauliui jausmas. Filosofo M. Mamardašvilio darbuose dvasingumas – tai ne tik ypatinga ideali („antgamtinė“) realybė, bet ir ypatinga...

Tad gal šių žodžių prasmės apibrėžti išvis neįmanoma? Gal žodis dvasia yra toks pat nedeskribuojamas, kaip ir žodis gėris, kaip ir žodžiai baltas, mėlynas, geltonas? Gal vertėtų pasitenkinti tik intuityviu to žodžio suvokimu? Ko gero, būtent tokią išeitį mums būtų pasiūlęs G. Moore’as… Vis dėlto...

Kita vertus, jau minėjau, jog kalbant apie dvasingumą dažnai nesusikalbama. Regimai, taip yra todėl, kad skirtingi asmenys dvasingumą supranta ganėtinai skirtingai ar bent pabrėžia skirtingus šios sąvokos aspektus. Vargu ar reikia tuo stebėtis, nes jau minėjau, kad vieno terminų dvasia ir...

Iš esmės sutikdamas su įvardintais dvasingumo sampratos kaitos etapais, juo labiau, kad pats autorius pabrėžia jų sąlygotumą, vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ir dabartyje niekur nedingo ir psichologinė, ir loginė, net hilozoistinė bei animistinė dvasios bei dvasingumo sampratos...

Dvasingumo sampratos kaitos istoriją nagrinėjęs A. Vaišvila teigia, kad tai yra ne kas kita, kaip dvasingumo termino demistifikacijos istorija, ir šį procesą jis sieja su kultūrologiniu to termino įprasminimu. Atkreipęs dėmesį į tai, kad dvasios problema visais laikais egzistavo ir...