Radiniai

2 ir 3 paveiksluose koreliacinės-regresinės analizės rezultatai rodo kiek silpnesnę teigiamą krakmolo kiekio gumbuose bei vidutinės liepos mėn. temperatūros ir neigiamą bulvių krakmolo kiekio gumbuose bei atmosferos kritulių kiekio liepos mėn. tiesialinijinę priklausomybę. Aptarimas Literatūroje...

3 pav. Liepos mėn. atmosferos kritulių sumos (mm) ir ankstyvųjų veislių (a), vidutinio ankstyvumo (b) ir vėlyvųjų veislių (c) bulvių gumbų derliaus (I) bei krakmolo kiekio gumbuose (II) koreliacija / Fig. 3. Correlation between precipitation (mm) in July and potato tuber yield (I) and...

2 pav. Liepos mėn. oro temperatūros ir ankstyvųjų veislių (a), vidutinio ankstyvumo veislių (b) ir vėlyvųjų veislių (c) bulvių gumbų derliaus (I) ir krakmolo kiekio (II) gumbuose koreliacija / Fig. 2. Correlation between the temperature of July and potato tuber yield (I) and starchiness (II) of...

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad bulvių derlius ir krakmolo kiekis gumbuose labai kito: ankstyvųjų bulvių derlius svyravo nuo 13,2 iki 42,4 t ha–1, o krakmolo kiekis gumbuose – nuo 11,7 iki 21,9 %, vidutinio ankstyvumo – atitinkamai nuo 14,5 iki 42,1 t ha–1 ir nuo 13,0 iki 23,1 % ir...

Lentelė. Bulvių derliaus (t ha−1) ir krakmolo (%) kiekiai gumbuose pasibaigus bulvių vegetacijai / Table. Tuber yield (t ha−1) and starchiness (%) of potatoes (Trakų Vokė, 1979−2009 m.)Metai YearAnkstyvosios EarlyVid. ankstyvumo MediumVėlyvosios Latebulvių derlius yield of tubers, t ha-1krakmo-...

Kadangi mūsų tiriamoje zonoje bulvėms šilumos pakanka, svarbiausiu derlių limituojančiu veiksniu tampa krituliai. Kritulių trūkumas arba perteklius gali labai sumažinti ar net visiškai sunaikinti derlių. Ilgalaikė kritulių kiekio kaita matyti kreivalinijinių trendų grafikuose (1, II pav.)...

1 pav. Oro temperatūra (I) ir kritulių kiekis (II) Vilniaus meteorologijos stotyje 1979–2009 m. ir jų kreivalinijinis trendas: a – birželis, b – liepa, c – rugpjūtis / Fig. 1. Air temperature (I) and amount of precipitation (II) at Vilnius Meteorological Station in 1976–2009 and its trends: a –...

Bandymų duomenys apdoroti dispersinės analizės būdu. Siekiant ištirti derlingumo ir krakmolingumo dėsningumus, buvo panaudoti koreliacijos-regresijos metodo tiesinis ir parabolinis modeliaiŽr. Pavelas Tarakanovas, Steponas Raudonius, Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant...

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos Tyrimui buvo panaudoti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale atliekant konkursinius bulvių veislių bandymus gauti faktiniai bulvių derliaus ir krakmolo kiekių gumbuose duomenys. Statistinei analizei atlikti pagal vegetacijos trukmę buvo pasirinktos...

Bulvės gana gerai iškenčia trumpalaikes sausras, nors yra labai reiklios drėgmei. Vegetacijos metu bulvėms drėgmės reikia nevienodai. Nuo pasodinimo iki butonizacijos pradžios bulvės yra labai jautrios drėgmės pertekliui. Butonizacijos ir žydėjimo metu bulvėms reikia drėgmės, o vėliau, iki...

Bulvių gumbai intensyviai mezgasi, kai oro temperatūra yra 16–18 °C, esant 20 °C – šis procesas sulėtėja, esant 29 °C – sustoja. Oro temperatūra daro ne tik tiesioginę įtaką gumbų mezgimuisi ir augimui, bet ir turi netiesioginės įtakos viso augalo fotoperiodinei reakcijai. Trumpos dienos...

Įvadas Daugelis autorių pažymi, kad žemės ūkio augalų derliui daug įtakos turi meteorologinės sąlygos, tačiau konkrečių duomenų nepateikiaŽr. Leo Mustonen, “Yield Formation and Quality Characteristics of Early Potatoes During a Short Growing Period,” 2004; Algimantas Vincentas Bujauskas, Bulvių...

Santrauka. Nevienodo ankstyvumo bulvių veislių gumbų derliaus ir krakmolo kiekio priklausomumas nuo mėnesių vegetacijos oro temperatūrų bei atmosferos kritulių kiekio buvo tiriamas analizuojant skirtingo ankstyvumo bulvių veislių (ankstyvosios – „Pirmūnės“, „Venta“ ir „Dietskosielskij“...

The Prospects of Breeding Lithuanian Potato Varieties in Lithuania Summary. Potato breeding and seed production in Lithuania is carried out at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. It was started in 1958. The key objective was to select the varieties immune to wart...

Literatūra Asakavičiūtė, Rita; Almantas Ražukas, Juozas Jundulas, “New Potato Varieties Research in Lithuania,” Agronomijas vēstis (Latvian Journal of Agronomy), 2008, no. 11, pp. 18–21. Asakavičiūtė, Rita; Almantas Ražukas, Juozas Jundulas, “Susceptibility of New Potato Varieties to the Potato...

Sėklinių bulvių kokybę sąlygojantys veiksniai: pagrindinių virusinių ligų paplitimas, infekcijų rizika auginamame plote, infekcijos rizika iš aplinkinių plotų, regionų, kitų žemės savininkų, ūkininkų intensyvi veikla aplinkiniuose plotuose, derliaus ankstumas ir jo vystymosi vienodumo...

Šioje situacijoje sėklinių bulvių augintojai turi vieną išeitį – įteisinti sėklinių bulvių pasėlių apsaugos zonas. Nesant jokių apsaugos zonų, sėklininkystės ūkiai nesugebės padauginti virusais neapkrėstos aukštų reprodukcijų bulvių sėklos. Gyvybiškai būtina įteisinti apsaugos teritorijas bei...

4 lentelė. Sėklinių ir prekinių bulvių auginimo ekonominis efektyvumasŽŪMPRIS.RodikliaiPrekinis ūkisSėklininkystės ūkisVidutinis paruoštos sėklos kiekis, Lt ha−12415Vidutinė realizacijos kaina, Lt ha−1 (2005 m.)4002.000Pajamos iš derliaus realizacijos, Lt ha−19.60030.000Tiesioginė išmoka už...

Bulvių sėklininkystės plėtros problemos Lietuvoje sertifikuota sėkla apsodinama vos 2,2 % bulvių pasėlių. Aprobuojamų bulvių pasėlių plotai nėra pastovūs (3 lentelė). 3 lentelė. Aprobuoti sėklinių bulvių pasėliaiMetaiAprobuotų pasėlių plotas ha20051472006179200727820083202009228 Lietuvoje...

Veislė „VB Aista“ (nr. 263 x nr. 476-9) yra labai vėlyva. Keras status. Stiebai nestori, šakoti, tamsiai žali, išauga aukšti. Lapai ryškiai žali, gausūs. Žiedai balti, vidutinio dydžio, žydi gausiai ir ilgai. Mezga uogas. Gumbai stambūs, balti, plokščiai apvalūs, su sekliomis akutėmis...