Radiniai

2 lentelė. Meteorologinės sąlygos, 2006–2007 m. / Table 2. The weather conditions, 2006–2007Mėnuo MonthDešimtadienis Ten-day periodOro temperatūra Air temperature °CKritulių kiekis Amount of precipitation mm 20062007Daugiametis vidurkis Long-term average20062007Daugiametis vidurkis Long-term...

Tyrimų duomenys apdoroti dispersinės analizės metodu, naudojant statistinę programą AnovaŽr. Pavelas Tarakanovas, „Biologinių bandymų duomenų transformavimas taikant kompiuterinę programą Anova“, 2002.. Meteorologinės sąlygos Nepastovus Lietuvos klimatas turi didelę įtaką augalams pasisavinant...

Kenkėjų ir ligų apskaita atlikta pagal nustatytą metodikąŽr. Jonas Šurkus, Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita, p. 150–167.. Kenkėjų pažeisti gumbai įvertinti pagal skalę: 0 – sveiki gumbai, 5 % – pažeista 1/20 gumbo paviršiaus, 25 % – pažeista 1/4 gumbo...

Bandymų laukeliai išdėstyti atsitiktine tvarka keturiais pakartojimais. Bendras bulvių laukelio plotas – 42,0 m2, apskaitomasis – 33,6 m2. Veislės „Goda“ bulvės sodintos 70 cm pločio tarpueiliais. Į hektarą pasodinta 45 000 gumbų. Pavasarį, iki sudygimo, bulvės du kartus kauptos ir akėtos...

1 lentelė. Bandymų schema, 2006–2007 m. / Table 1. The experimental design, 2006–2007Pastaba / Note. Plonvit (% masės / mass): N – 15,0, MgO – 2,5, B – 0,4, Cu – 0,2, Fe – 0,3, Mn – 0,6, Mo – 0,005 ir Zn – 0,65. Fostar (% masės / mass): N – 6,0 ir P2O5 – 35,0. Bormax (veiklioji medžiaga – boro...

Sąlygos ir metodai Lauko bandymai daryti 2006–2007 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo bandymų laukuose. Dirvožemis – priesmėlis ant karbonatingo fliuvioglacialinio žvyro, paprastasis išplautžemis (IDp), Haplic Luvisol (LVh)Žr. Vanda Buivydaitė, Mečislovas Vaicys, Juozas Juodis...

Gaminama nemažai kompleksinių ir vienkomponenčių mikroelementinių trąšų, todėl svarbu žinoti, kokie jų mišiniai ar deriniai ir kokiu augimo tarpsniu yra tinkamiausi konkretiems žemės ūkio augalams ir kaip papildomas tręšimas veikia produkcijos derlingumą bei derliaus kokybę. Įvairiomis...

Bulves saugant nuo žaladarių, didelę reikšmę turi tinkamas tręšimas mineralinėmis trąšomis. Tyrimų metu nustatyta, kad azoto perteklius dirvoje mažina bulvių gumbų atsparumą žaladariams, todėl pertręštos bulvės nuo jų gali labiau nukentėtiŽr. Long Lie, Caixian Tang, Zed Rengel, F. S. Zhang...

Tik visą vegetacijos laikotarpį palaikant būtiną optimalų maisto medžiagų santykį, įmanoma maksimaliai panaudoti augalo biologinį potencialą. Įvairių rūšių ir net veislių augalų poreikis dirvos maisto medžiagoms yra nevienodas. Augalo biomasės cheminė analizė taip pat ne viską atskleidžia, nes...

Pasaulyje papildomo tręšimo nauda įrodyta pakankamai, tačiau konkrečiomis dirvožemio ir meteorologinėmis sąlygomis skiriasi augalų mitybos poreikiai. Bulvės plačiai auginamos šalies lengvuose dirvožemiuose. Nėra nustatyta, kokiu augimo tarpsniu ir kokie trąšų mišiniai (mikroelementai)...

Norint gauti geros kokybės derlių, nepakanka augalus tik iš rudens ar pavasarį patręšti NPK mineralinėmis trąšomis. Dažnai nepakankamos kokybės arba menkesnis derlius gaunamas būtent dėl konkrečių mikroelementų trūkumo. Papildomas tręšimas mikroelementinėmis trąšomis stiprina augalų atsparumą...

Bulvių augintojams daug nuostolių padaro grybinės, bakterinės ir virusinės bulvių ligos bei kenkėjai. Lietuvos klimatas palankus šioms ligoms plisti. Šalyje bulves pažeidžia apie 30 grybinių, bakterinių ir virusinių ligųŽr. Jonas Šurkus, Irena Gaurilcikienė (sud.), Žemės ūkio augalų kenkėjai...

Įvadas Lietuviai bulves dažnai vadina antrąja duona, jų augina beveik visi, kas turi bent kiek dirbamos žemės. Daugiausia bulvių suvartojama maistui. Jos labai krakmolingos, turi vertingų maisto medžiagų, vitaminų. Iš bulvių lengva paruošti įvairių valgių, o pagaminti patiekalai yra skanūs ir...

Santrauka. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Jo tikslas – nustatyti skirtingos sudėties skystųjų mikroelementinių trąšų tinkamumą bulvėms, išsiaiškinti, kaip papildomas tręšimas veikia bulvių derėjimą, žaladarių plitimą ir derliaus kokybę Pietryčių...

Possibilities of Reduction of Disease Occurrence in Lupinus Luteus and Lupinus Angustifolius by Seed Treatment Summary. Experiments conducted at the LIA’s Vokė Branch during 2001–2003 were designed to protect lupine crops from anthracnose, mildew, and die back. Prior to sowing, the seeds of...

Literatūra Barbachi, S., Lubin, Warschawa, Poland, 2000. Brummund, Martin, “Progress in the Breeding of Yellow Lupines” | Proceedings of the 5th International Lupin Conference, Poznan, Poland, 1988, pp. 25–39. Filoda, G.; Joanna Horoszkiewicz, C. Jańczak, „Występowanie i szkodliwość antraknozy...

Išvados 1. 2001–2003 m. duomenimis, tiriant 6 beicais beicuotas geltonųjų lubinų sėklas nustatyta, kad beicai neturėjo didelio poveikio sėklų laboratoriniam daigumui. Geriausiai dygo naudojant panoktiną (2,0 l t–1) ir maksimą (2,0 l t–1), daigumas – 93,3 % ir 91,7 %. 2. Įvertinus 6 beicų poveikį...

7 lentelė. Beicų įtaka dėmėtligės paplitimui lubinų pasėliuose %, Vokė, 2003 / Table 7. The effect of seed treatment fungicides on the incidence of die back in the crops of Lupinus %, Vokė, 2003Variantas TreatmentGeltonieji lubinai Lupinus luteusSiauralapiai lubinai Lupinus angustifolius 11 –...

6 lentelė. Beicų įtaka miltligės paplitimui ir intensyvumui siauralapių lubinų pasėliuose %, Vokė, 2001–2003 / Table 6. The effect of seed treatment fungicides on the incidence and severity of powdery mildew in the crops of Lupinus angustifolius %, Vokė, 2001–2003Variantas TreatmentMetai / Year...

5 lentelė. Beicų įtaka miltligės paplitimui ir intensyvumui geltonųjų lubinų pasėliuose %, Vokė, 2001–2003 / Table 5. The effect of seed treatment fungicides on the incidence and severity of powdery mildew in the crops of Lupinus luteus %, Vokė, 2001–2003Variantas TreatmentMetai / Year...