Radiniai

Culture and Religious Objectives in a Globalized World Summary. The aim of the article is to identify the main objectives that arise for religions under conditions of globalization, as well as the conceptual approach that is necessary for their analysis. The theoretical perspective that has...

Literatūra Aleksandravičius, Povilas, „Mąstymo etika ir racionalizacijos įprotis“, Problemos, 2016, nr. 89, p. 73–84. Aleksandravičius, Povilas, „Mąstymo etika: sąvoka ir uždavinys Europai“ | Povilas Aleksandravičius (sud.), Lietuvos visuomenės mąstymo kaita europiniame akiratyje, Vilnius...

4. Religija(-os) išreiškia žmonių santykį su absoliutu. Visi šiuolaikiniai pagrindiniai religiniai uždaviniai turi būti formuluojami taip, kad atspindėtų globalizacijos sąlygomis pakitusius šio santykio modalumus. Technologinis proveržis ne tik kelia grėsmę žmogiškai egzistencijai kaip tokiai...

Išvados 1.Žodžiai kultūra ir religija, kulto prasme, turi tą pačią šaknį kult-, reiškiančią žemės įdirbimą (išpurenimą, paruošimą vaisingumui, priežiūrą). Tačiau ši etimologinė jungtis turi ir metafizinę reikšmę. Istoriškai ji skleidėsi tradicinėje kultūros ir religijos, kaip sielos įdirbio...

6. Universali kalba. Tiesos permąstymas lemia papildomus uždavinius. Vienas jų, atitinkantis racionalųjį tiesos aspektą, turi būti universalios kalbos, susikalbėjimo tarp skirtingas religines tapatybes išpažįstančių žmonių prasme, paieška. Šį uždavinį galima formuluoti kaip etinę pareigą išmokti...

5. Tiesos klausimas. Suvokiant visuotinio ekumenizmo svarbą, natūraliai kyla tiesos klausimo problema. Esame įpratę tiesą reikšti konceptais, sistemomis ir schemomis, o dar labiau – šiais konceptais keisti pačią tiesą, lyg jie būtų už ją svarbesni. Ši mūsų tiesos formulavimo problema vienaip ar...

4. Taika ir ekumenizmas. Būtų banalu aprašinėti taikos būklę šiandienos pasaulyje, kaip ir teigti akivaizdybę, jog visų religijų tikslas turėtų būti pasaulinė taika. Tačiau globalizacijos kontekste taikos klausimas virsta specifine, visiškai nebanalia problema ir užduotimi – visuotinio...

Islamo pavyzdys gana tipiškai charakterizuoja šios problemos paradoksalumą: vienas didžiųjų musulmoniškosios civilizacijos specialistų R. Brague teigia, jog toks atskyrimas yra iš principo islamui svetima kategorijaŽr. Rémi Brague, Au moyen du Moyen Age: philosophies médiévales en chrétienté...

Didžiausia teigiama individualizmo pasekmė – į žmogaus ir autoriteto žaismą įsismelks vidinės laisvės principas, individualumo momentas, telkimasis į bendruomenę iš gilesnio dvasinio impulso, nei autoritarinė kolektyvo konstravimo logika. Ateityje matysime, kokią socialinę įtaką turės šis iš...

2. Religijos kintančio autoriteto sampratos akivaizdoje. Kartu su globalizacija kinta autoriteto samprata. Nežiūrint to, kad globalizacija reiškia žmonijos kaip vieningos sistemos radimąsi, ji stiprina individualizmą ir visuomenės „atomizaciją“. Nacionalinio arba religinio pobūdžio autoritetas...

Religijų uždavinys yra ne tik įvertinti šį visuotinį technologizacijos procesą ir suteikti jam atsvarą. Kaip ir globalizacijos atveju apskritai, visuotinė technologizacija iššaukia jai priešingą procesą. „Bet, kur pavojus, ten atsiranda ir tai, kas gelbsti“, sakė vokiečių poetas F. Hölderlin’as...

Antrasis žmogaus technologizacijos pavidalas yra kur kas subtilesnis – tai pačios žmogaus būties technologizacija. Ši teorinė ir praktinė tendencija yra vadinama technologiniu transhumanizmu, vėlgi besivystančiu įvairiomis kryptimis, iš kurių dvi svarbiausios – biotechnologinis ir kibernetinis...

Šiame kontekste ir suformuluosiu kai kuriuos esminius uždavinius, šiandien kylančius visoms pasaulio religijoms. 3. Pagrindiniai religiniai uždaviniai 1.Religija ir technologijų prasmė. Globalizacijos varomoji jėga yra technologijos, kurių evoliucija ir atveriamos galimybės transformuoti...

Koks yra taip suvokiamos globalizacijos santykis su kultūra ir religija? Atrodo, kad tokios globalizacijos idealus siekis – pasaulinė vartotojiška visuomenė, lengvai manipuliuojama, nes mąstanti tik paviršutiniškai. Jai trūktų to „sielos įdirbio“, apie kurį kalbėjome prieš tai. Kultūra ir...

Tą patį galime teigti apie kultūros savarankiškumą religijos atžvilgiu. Tai reiškia etinio pobūdžio imperatyvą kultūrai pripažinti religijos originalumą, specifiką, taigi patirties naujovę, kitaip tariant – imperatyvą nesuvesti religinio gyvenimo į kultūrines kategorijas; tai reiškia tokį patį...

Dabar kultūros fenomene išskirsime specifiškai religinį momentą. Sielos įdirbis, arba kultūros įasmeninimo procesas, vyksta kokybiškai skirtingais momentais, smelkiasi į įvairias dvasinio gyvenimo zonas. Viena iš jų – tai begalybės pajauta. Įasmenindamos kultūrą, kai kurios sielos užčiuopia tam...

Dar vienas esminis kultūrinio gyvenimo momentas – įasmeninimo procesas. Kad ir apie kokį kultūrinį fenomeną kalbėtume – individualios ar socialinės tapatybės formavimą, grupių, tautų ar civilizacijų kūrybines raiškas, konkrečius kultūros paminklus – visa tai reikalauja individualaus įasmeninimo...

Įvardijus bendrą apibrėžimą ir fundamentalią struktūrą, galime imtis akivaizdesnių kultūros ir religijos fenomenų aprašymų, taip pat nurodyti jų skirtumą. Umberto Eco kultūrą apibūdina taip: „Kultūra yra ženklų sistema, įgalinanti tarpasmeninę komunikaciją“Umberto Eco, Seymour Chatman, A...

1. Sielos įdirbio koncepcija Panagrinėkime atidžiau religijos ir kultūros, kaip žmogaus sielos ir bendruomeninės sąmonės įdirbio, koncepciją. Šioje apibrėžtyje be vargo atpažinsime gyvybinius gamtos procesus: nukritusi sėkla žemės ar motinos kūno gelmėse subręsta, idant iškiltų į paviršių kaip...

Įvadas Religijos ir kultūros sąsajos yra daugialypės. Šiame straipsnyje išskirsiu vieną iš jų ir, laikydamas ją metodologine prieiga bei kriteriologine baze, įvardinsiu, mano požiūriu, svarbiausius uždavinius, kurie globalizuoto pasaulio sąlygomis kyla religijų išpažinėjams. Pasirinkta sąsaja...