Radiniai

The Baltic Self: The Archetypical Features of Resistance Fight in the Unknown Organ Music of the Soviet Times Summary. It is worth noticing in the Baltic organ music the presence of intensive semantic gestures which were ignored earlier but had a great influence on the nations’ consciousness...

Literatūra Andrijauskas, Antanas, Grožis ir menas: estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1995. Anušauskas, Arvydas, Teroras 1940–1958 m., Vilnius: Versus aureus, 2012. Apkalns, Longins, Quaternio latviensis, rankraštis, 1968. Brazdžionis...

6. Nušvitimo parametrai: aukštas diapazonas, skaidrus mažoras, varpų gausmas, erdvė T. Makačinas „Malda už Lietuvą“ P. Vaskas „Musica serva“

5. Lūžio parametrai: pauzė, klasteris, kulminacinė faktūrų griūtis, sustingusi akordika T. Makačinas „Malda už Lietuvą“ P. Vaskas „Musica serva“

4. Judėjimo struktūra – tokata, stilizuotas folkloras (darbo dainos versija), pasakalija, bosų ostinato, tritonis T. Makačinas „Malda už Lietuvą“ P. Vaskas „Musica serva“

3. „Kovos laukas“: fanfaros, meldimai, varpai, rauda T. Makačinas „Malda už Lietuvą“ P. Vaskas „Musica serva“

2. „Šauksmas iš netekties gelmių“ T. Makačinas „Malda už Lietuvą“ P. Vaskas „Musica serva“

Priedas: Savasties rezistencinės semantikos muzikos pavyzdžiai 1. „Tamsa“ T. Makačinas „Malda už Lietuvą“ P. Vaskas „Musica serva“

6. Nušvitimo (transcendencijos – persikėlimo į kitą sferą) parametras: aukštas diapazonas, skaidrus dažnai linijinis monodinis skambesys, specialus erdvės virpėjimas (tremollo pulsacija). Makačinas – C-dur choralinė koda (p. 28); Vaskas – varpų gausmas ir aidai, grįžtanti transcendentali...

Archetipai muzikoje išgrynina ženklų ir simbolių kalbą, sistematizuoja ją į Savasties struktūrą. Atviro archetipinio diskurso kūriniuose dramatiškai išryškėja Savasties „rezistencinės kovos“ parametrai ir juos iliustruojantys muzikiniai segmentai. Tai šeši muzikiniais pavyzdžiais iliustruojami...

7. Iškyla semantinė kovinės situacijos įvardijimo problema ir jos sprendimai – kaip muzikos garsais išreikšti proveržį – kovą, jos tikslus ir eigą. Pasirenkamas modernizmo stilius. 8. Išryškėja kelio etapai, procesualinės dramaturgijos prasmė: evoliucinė intonacinės ląstelės raida, išauganti į...

Ši leitmotyvinių segmentų paletė atliepia baltiškąją Savastį, jos sąveiką su tamsa ir rezistencinę kovą. „Šventėjimo kelio“ vizija, atsirandanti kituose kūriniuose (Kuprevičius „Borobudur“, Kutavičius „Ad patres“, Sakalauskas „Domine, clamavi ad te…“), čia yra išreikšta bruožais, nulemtais...

Kitaip Vasko „Musica serva“ – čia Savasties procesai „paleidžiami“ nuo sistemos ribų, nevairuojami racionalumo dėsnių, išeina į atvirą lauką „apsiginklavę“ modernia aleatorikos ir sonoristikos technika, patys tampa laisvėjančiu, atvirai kovingu „šventėjimo kelio“ modeliu – baltiškosios Savasties...

tamsos gelmė (žemo registro klasteris bosuose); šauksmas iš gelmių – keli segmentiniai leitmotyvai, įprojektuojantys kylantį Savasties šauksmą: a) psalmės rečitacija, b) varpų aidai, c) trimito fanfara, d) liaudiškos melodijos švelni tercijinė gaida, e) trichordai – varpai, f) klasterinis užtūrų...

Vasko „Musica serva“ (lot. – tarnaujanti muzika) byloja apie nuorodą į muzikos ne koncertinę, o bažnytinę (mišių, patarnavimo dvasiniam ritualui) funkciją, nors pačios muzikos pobūdis vis dėlto yra aktyvus ir tolimas mišių ar religinės kūrybos išgrynintam santūriam harmoniniam fonui ar...

Makačino „Malda už Lietuvą“ išpildo pagrindinius archetipo Savasties kriterijus: tamsos–šviesos antinomijų kovą per užribio gelmę, impulsą, sąveikas – judėjimus, lūžį ir nušvitimą. Tai patvirtina semantinį rezistencinį tautinės Savasties sugrįžimų lauką, iki tol skambėjusį tik emigrantų...

Makačino kūrinys „Malda už Lietuvą“ yra vis dėlto netikėtai rezistencinis daugeliu prasmių: to laikotarpio – 1980-ųjų – oficialiai draustu pavadinimu, kreipiniu į Dievą, pripažinimu, kad Lietuvai reikalinga pagalba iš aukščiau, išlikimui būtinas gyvybės atmeldimas, Savastis, maldos procesija...

Archetipo Savasties dinamika ir struktūra rezistencinės refleksijos kūriniuose vargonams Savasties reikšmę vargonų kūryboje sustiprina tamsos–šviesos antinomija. Ji leidžia išskleisti gelmės dimensiją, kur susikaupia sąskambių „ryšuliai“, intonacijų traukos laukai, užtūrų santalkos, tiršta garso...

Baltiškoje vargonų kūryboje Savastis atsiveria persekiojamųjų malda – procesija arba kaip „archetipų archetipo“ (Jung) Savasties šventėjimų keliasŽr. ten pat, p. 240; Aleksandras Žarskus, Savęs ieškojimas, p. 19.. Tai procesualioji muzikos dramaturgija sąveikoje su konfliktine projektuoja gelmę...

Jungo iškelta Savastis išsiskleidžia kūrybiška veiksminga archetipų visuma, yra Tokiu būdu Savasties procesai įgyja universalią strategiją, kur gelmės dimensija ir tapsmo geometrija sutelkia gynybines pasąmonės sroves. Rezistencinis Savasties veiksnys glūdi būtent konfliktinėje tamsos–šviesos...