Radiniai

A Consideration of Some Socio-Political Aspects of Creating Welfare States in Europe and Lithuania Summary. In the beginning of the restored independence period the “Bismarckian,” corporative social security model was implemented in Lithuania. Nevertheless, because of neo-liberal pressure it...

Literatūra 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl minimalių pajamų vaidmens kovojant su skurdu ir skatinant įtraukties principais grindžiamą visuomenę Europoje (2010/2039(INI)). 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Socialinės...

Ne ką palankesnė padėtis dėl nenoro formuoti ar vykdyti socialdemokratinę politiką susiklostė ir kitoms kairiosioms organizacijoms. Antai „Naujosios kairės“ judėjimas, vadovaujamas A. Bielskio ir J. Bielskienės, vietoje to, kad užsiimtų tradicinių kairiųjų vertybių – išnaudojimo, socialinės...

Tarptautinė socialdemokratija istoriškai siekė sukurti laisve, socialiniu teisingumu bei solidarumu paremtą visuomenę ir pasisakydavo bei veikdavo prieš socialinę nelygybę. Socialinės nelygybės mažinimo klausimas buvo vienas pagrindinių Europos šalių socialdemokratinės politikos svertų jai...

Iš politikos mokslų žinome, kad kuo dešinesnės ir liberalesnės politinės pažiūros, tuo mažiau pritariama gerovės valstybės vykdomai politikai. Dešiniųjų konservatyvių pažiūrų politikai daugiau kalba apie katalikiškos gerovės valstybės kūrimą, pirmiausia – korporatyvinio bismarkinio modelio...

Vykdydami atitinkamą viešąją politiką Lietuvoje politikai kartais „dangstosi“ direktyvomis iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų. Vertinant nesėkmingą socialinę politiką Lietuvoje, galima sutikti tik su Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko įtaka Lietuvai pirmąjį...

Socialdemokratinės politikos trūkumai Lietuvoje XXI a. pirmojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos politiniame diskurse sustiprėja gerovės valstybės problematika. Tai pastebėta kuriant „Lietuvos pažangos strategiją 2030“, kurioje atsirado teiginys apie Lietuvos siekį tapti panašia į Šiaurės šalių...

Europos Sąjungos dokumentuose rašoma, kad Europoje egzistuoja tarpusavyje labai skirtingi gerovės modeliai, todėl sukurti jai vieną normatyvinį socialinį modelį yra sudėtinga, tačiau tuoj pat netiesiogiai pripažįstama, kad tokio modelio vertėtų siekti. Per pastaruosius dešimtmečius socialinės...

Vakarų socialiniame moksle yra nustatyti trys pagrindiniai gerovės valstybės modeliai: 1) dosniausias socialinis modelis – universalus, perskirstomasis, socialdemokratinis, į kurį panašiausios yra Šiaurės Europos šalys, pirmiausia – Skandinavija; 2) mažiau dosnus – „bismarkinis“, korporatyvinis...

Neoliberalizmo puolimas, gerovės valstybių modeliai ir Lietuva 1990-aisiais atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje buvo pradėtas įgyvendinti vokiško stiliaus „bismarkinis“ korporatyvus socialinės apsaugos modelis, kurio pagrindą sudarė Sodros valstybinio draudimo einamųjų įmokų ir išmokų sistema...

Įvadas Vakarų Europoje, ypač jos šiaurinėje dalyje, egzistuoja išvystytos gerovės valstybės. Pastaruoju metu pradėta daugiau kalbėti ne apie „pasyviąsias gerovės valstybes“ su dosniomis socialinių išmokų sistemomis, o apie „aktyvias, įgalinančias gerovės valstybes“, kuriose turėtų būti...

Santrauka. Straipsnyje analizuojamos Europos ir Lietuvos socialinės-politinės sąlygos kuriant gerovės valstybes. Teigiama, kad socialine-politine prasme pastebimi akivaizdūs poslinkiai iš „pasyvių“, tik į socialines išmokas orientuotų gerovės valstybių į įgalinančias, „aktyvią“ socialinę...

The Search for A Progressive Welfare Normative Model in the Context of the European and Lithuanian Situation Summary. In the article, problems of the typology of the Welfare States are presented in the context of the European and Lithuanian situation. The more uniform European social model is...

Literatūra Esping-Andersen, Gøsta, The Three Worlds of Welfare Capitalism, Oxford: Polity Press, 1990. Giddens, Anthony, “A Social Model for Europe?” | Anthony Giddens, Patrick Diamond, Roger Liddle (eds.), Global Europe, Social Europe, Cambridge: Polity Press, 2006. Guogis, Arvydas, “New...

Išvados 1. Europos šalių Gerovės modeliavimas susiduria su daugybe metodologinio ir praktinio pobūdžio problemų, todėl vienareikšmių atsakymų nėra. 2. Vis dėlto pasaulio istorijoje nebuvo sukurta pažangesnio socialinio modelio už Šiaurės šalių institucinį perskirstomąjį modelį. 3. Pastarųjų 20...

Europos Sąjungoje matomos akivaizdžios įtampos tarp Bendrosios rinkos ir Europos socialinio modelio siekinių. Bendroji rinka buvo plėtojama gerokai anksčiau iki 2000 m. Lisabonos strategijos. Nepaisant paskutinės Pietų Europos krizės, su Bendrosios rinkos siekiniais sutinka daugelis...

Sunkumai organizuojant gerovės modelį Europos socialinis modelis nėra tik europinis, tik socialinis ir griežtas. Jeigu jis reiškia efektyvių gerovės institucijų egzistavimą ir nelygybės ribojimą, tai kai kurios pramoninės šalys yra labiau europietiškos už kai kurias Europos šalis, pvz...

išplėtota ir intervencinė valstybė, kuriai galima pritaikyti mokesčių dalies rodiklius nuo BVP; laisvas ir privalomas švietimas, kuris užtikrina vidurinės mokyklos baigimą; stipri gerovės sistema, kuri užtikrina efektyvią socialinę apsaugą ne tik visiems piliečiams, bet pirmiausia tiems, kuriems...

Visi išvardyti „teigiamos“ socialinės politikos principai tarsi lemia normatyvinį modelį, kurio reikėtų siekti, jei norime efektyvios socialinės politikos. Europoje, kaip niekur kitur pasaulyje, būtina turėti siektiną bendresnį Gerovės modelį, kuris būtų paremtas aiškiomis socialinėmis ir...

8. „Aktyvi“, o ne „pasyvi“ socialinė politika. Turi būti siekiama „aktyvios“, o ne „pasyvios“ socialinės politikos, nes „pasyvioji“ politika stigmatizuoja socialinių išmokų gavėjus, dezintegruodama ir atitraukdama juos nuo aktyvios darbo paieškos. Socialinės reintegracijos laipsnis turi būti...