Radiniai

Philosophical Talk as an Artwork Summary. This article deals with a possibility to express experience through language in a philosophical talk. Effect of a philosophical talk is revealed through the analogy of an impact of artwork. Aspects of an artistic experience are given as a basis for...

Literatūra Caranfa, Angelo, “Voices of Silence in Pedagogy: Art, Writing and Self-Encounter,” Journal of Philosophy of Education, 2006, vol. 40, no. 1. Freud, Sigmund, Anapus malonumo principo, vertė Antanas Gailius, Vilnius: Vyturys, 1999. Gadamer, Hans-Georg, Grožio aktualumas: Menas kaip...

Išvados Filosofinė kalba, nebūdama nei visiškai paviršutiniška, nei pretenduojanti išreikšti galutinę (neišreiškiamą) tiesą, pagrįstai gali būti lyginama su meno kūrinio poveikiu ir gali efektyviai išnaudoti estetines priemones kalbos suprantamumui palengvinti bei intensyvinti patirtinį jos...

Vis dėlto, ar dialoge, kreipinyje vykstantis patyrimas ir yra pradžioje įvardytasis kažkas daugiau, glūdintis svarioje kalboje? Kiek pasakojime yra kreipinio, tiek kalbą jaučiame kaip „gilią“? Visgi nedrįsčiau taip teigti, mat pasakojimas, kiek jis kalba kažką, o ne apie, taip pat yra svari...

Pasakojimas ir dialogas Kaip minėta, kadangi kalba nėra perteikiami dalykai, jos veikimas panašus į sėklytę, kuri auga skaitančiame ar besiklausančiame žmoguje ir gali virsti dalyko patyrimu, kitaip tariant, at-pažinimu. Kaip teigia šv. Augustinas, „žodžiai yra pakankamai veiksmingi, kad...

Tekstui įsikūnijus mumyse, keičiamės patys, o laikui bėgant dėl to keičiasi ir teksto turinys. Žodžiams nesikeičiant, jie reiškia ne tą patį. Galiausiai, žodžiams keičiant mus, o mums – jų prasmę, vieną kartą patiriame jų tikrumą, ir čia svarbiausias vaidmuo tenka gyvenimo patyrimui. Suvokimas...

Įsiminimas kaip atlikimas Grįžkime prie klausimo, kaip turėtų atrodyti kalbėjimas kažką, užuot kalbėjus apie. Jei žodžius lygintume su meno priemone (pianinu ar dažais ir teptuku), sakinius – su naudojama palete, kompozicija, forma, kas yra kalbos atlikimas, interpretacija? Kaip skaityti ir...

Ieškome, ar filosofinė kalba savo meniškumu, t. y. sugebėjimu perteikti nekalbinius dalykus, negali būti tolygi meno kūriniams? Pats G. Steineris pritaria, kad taip gali būtiPenktame knygos Tikrosios esatys: ar mūsų kalbėjime kas nors glūdi? skyriuje G. Steineris išvardija nemažai išgyvento...

Interpretacija Galima pastebėti, kad tiek reakcija į meno kūrinį ar filosofinę kalbą (interpretacija), tiek kartais (dažniausiai?) pats meno kūrinys (ar filosofinė kalba), remiantis įvardytais požymiais gali būti priskirti komentarui ar kūriniui. Vertėtų išryškinti, kaip komentaras (kaip...

Kiek akademiniame gyvenime yra atsakumo, patirto žinojimo, sunku būtų pamatuoti, bet atskirti racionalumui kalbos plotmėje vergaujantį diskursą nuo tikrumo kalbos dažniausiai įmanoma. Filosofiniame gyvenime, rodos, lyg ir neturėtų vyrauti tuščios kalbos, juk filosofija atvirai teigia...

Akademinis-žurnalistinis diskursas vertina naujoviškumą ir sugebėjimą skatinti diskusijas. Kaip pastebi G. Steineris, naujumo vertinimas į humanitarinius mokslus perimamas iš tiksliųjų mokslų. Pastaruosiuose šis kriterijus pasiteisina, nes vis daugiau rezultatų pasiekiama dėl kolektyvinio ir...

Vėlgi, bet koks sprendimas ar išvada priklauso kalbiniam pasauliui. Pripažinkime, kad patyrimas per kalbą tam tikra prasme yra virtualus. Šioje plotmėje kalba turi galią perkeisti, tiksliau, kaip ir meno kūrinys, ji kviečia keistis, yra veiklos užuomazga: „susidūrimas su estetine plotme, kaip ir...

Akivaizdu, jog žodis „lapas“ nėra lapas, kad jis „nei žalias, nei raudonas“, nei šioks, nei anoks. Jeigu norėčiau kam nors tiksliai perduoti lapo, kurį matau, apibūdinimą, kad kito sąmonėje atsirastų tikslus to konkretaus lapo vaizdas, kas būtų tikrovės atitikimas, tobulas perdavimas, tai kalba...

Skirtingo gilumo turinys ir lemia, ar yra prasmė kalbėti, net jei abu žmonės jau turi patyrimą, apie kurį kalbama. Jeigu abu pašnekovai jau žino, kad yra pusė vienuoliktos, prasmės pasakyti šią informaciją garsiai nėra. Tačiau kalbant apie gilesnius patyrimus, turint omenyje tą prasmės...

Pirmoji sąlyga: patyrimas Mėginkime nustatyti, ar kalbos (kalbos sąvoką čia vartoju turėdama omenyje ne gebėjimą, o kūrinį) poveikis gali būti lyginamas su meno kūrinio poveikiu, t. y. turime įvertinti kalbos gebėjimą perteikti / sukelti patyrimą. Tarkime, esama tam tikro turinio, kurį norime...

Meno kūrinio poveikis Norint atrasti panašumo tarp kalbos ir meno, pirma pravartu įvardyti meninio patyrimo aspektus, kuriuos norima susieti su kalbos veikimu. Meno kūrinio patyrimą apibūdinkime lygindami su grožio patirtimi: šitoks patyrimas yra labai konkretus, ateinantis per savitą ir...

Įžanga Šis pastebėjimas prašosi pritaikomas ir filosofinėms kalboms. Publikacijose ir konferencijų pranešimuose neretai vyrauja komentarai – „antrinis miestas“, tekstai ir kalbos, asmeniškai ne itin jaudinantys klausytojus ir patį autorių, rašomi dėl rašymo. Viena tokio reiškinio priežasčių G...

Santrauka. Straipsnyje aptariamos patyrimo išraiškos galimybės filosofinėje kalboje, kurios poveikis atskleidžiamas lyginant ją su meno kūriniu remiantis kai kuriais meninės patirties bruožais. Apibūnami ir analizuojami požymiai, leidžiantys kalbą įvardyti kaip „svarią“ ir priešpriešinti ją...