Radiniai

Some Contexts for the Construction and Actualization of Annual Holidays in Lithuania Summary. The article deals with the specific historical and sociocultural factors that contributed to the emergence of the modern concept of annual holidays that have become traditional in Lithuania. The...

Literatūra Ališauskas, Vytautas (sud.), Krikščionybės Lietuvoje istorija, Vilnius: Aidai, 2006. Ashworth, Gregory. J.; John. E. Tunbridge, The Tourist-Historic City, London, Belhaven press, 1990. Assman, Jan, “Collective Memory and Cultural Identity: New German Critique,” Cultural...

Išvados Šiuo metu tradicinėmis lietuviškomis metinėmis šventėmis laikomos šventės tokios tapo ilgainiui, atitinkamą jų supratimą lėmė daugelis istorinių, sociokultūrinių veiksnių. Intensyviausiai šiuo metu paplitusios metinių švenčių sampratos, atskiri švenčių elementai, siejami su tradicija ir...

Kita vertus, svarbu atminti ir tai, kad kolektyvinę atmintį konstruoja ir naudoja ne tik dominuojančios, bet ir latentinės rezistencinės jėgos, kurios siekia tik kokios nors galios. Jų formuojama kolektyvinė atmintis ilgainiui gali taip pat tapti aktyvia atminties interpretacija. Pavyzdžiui, XIX...

Pasak N. Putinaitės, naujų ritualų kūrimas, kai renkama folklorinė medžiaga, susijusi su gamtos ciklo šventėmis, jas aiškinant sekuliariai natūralistiškai gamtiškai (pvz., saulės sugrįžimo šventėmis (įskaitant Kūčias ir Kalėdas), vasaros šventėmis (įskaitant Jonines, rugių pjovimo papročius...

Nerija Putinaitė atkreipė dėmesį, kad kuriant naujas šventes, Lietuva buvo viena pirmaujančių sovietinių respublikųŽr. Nerija Putinaitė, „Sovietinės sekuliarios apeigos ir perkeistas žmogiškumas“, 2014.. Tyrėjos teigimu, naujoms apeigoms pasitelkiant seną etninę folklorinę medžiagą, nebuvo...

Sovietmečiu šventės itin aktyviai buvo naudojamos naujo „sovietinio žmogaus“ kūrimui, atspindėjo sovietinę ideologiją. Vos įsitvirtinusi sovietų valdžia uždraudė švęsti tautines-pilietines ir religines šventes ir dėjo daug pastangų pripratinti lietuvius prie naujųjų sovietinių švenčių. Tačiau...

Ilgą laiką viena dominuojančių ideologijų (greta politinės) buvo religija. Nepaisant to, istorinių šaltinių duomenimis, XVII–XVIII a. Lietuvos miestuose greta religinių švenčių buvo švenčiamos ir valstybinės šventės, dažnai susijusios su to meto valdovų vardadieniais, karūnacija ir pan.Žr. Rasa...

Lietuvoje kultūrinę atmintį nagrinėjusi Rasa Čepaitienė atkreipė dėmesįŽr. Rasa Čepaitienė, „Sovietmečio atmintis – tarp atmetimo ir nostalgijos“, 2007. į tai, kad ši dažniausiai tvirtinama tokiomis formomis kaip profesionalioji istoriografija ir kitos istorijos populiarinimo priemonės...

Johnas Helslootas teigia, kad tokios tradicijos „išradinėjimo“ priežastys yra kelios. Viena jų – dirbtinai konstruojamas bendrumo jausmas, kai tradicija kuriama siekiant tam tikrų politinių veiksmų; politinės jėgos, išradinėdamos tradicijas, dažniausiai remiasi tautinio identiteto idėjaBeje...

Krikščioniškos tradicijos svarbą lietuvių kultūroje ir tradicinėse šventėse netiesiogiai tvirtino ir sovietmečio ikikrikščioniškos tradicijos atspindžių lietuvių metinėse šventėse ieškotojai, kurie kūrė sekuliarias sovietines šventes, šitaip siekdami pakeisti jų gelminę prasmę. Kita vertus, tai...

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1918 m., tradiciškai pagrindinėmis populiariausiomis lietuvių metinėmis šventėmis tebebuvo konfesinės katalikiškos šventės. Tarpukario Lietuvos Respublikos vyriausybės reglamentuotos šventės taip pat (kaip ir daugelyje kitų krikščioniškų šalių) buvo...

Liturginio kalendoriaus svarba realiai lietuvių švenčių praktikai itin gerai matyti XIX a. leistuose kalendoriuose lietuvių kalba (jie tęsė ankstesnių kalendorių, leistų lotynų ir lenkų kalbomis, tradiciją). Šie kalendoriai liudijo realią to meto tradiciją, o kadangi buvo itin populiarūs tarp...

Po reformacijos ir katalikiškos kontrreformacijos Katalikų bažnyčia toliau stiprino savo pozicijas. Ginčuose su protestantais po Tridento susirinkimo plėtotos pagarbos Švč. Sakramentui formos, Švč. Mergelės Marijos gerbimas. XVIII a. įdiegtos Rožinio, Švč. Karmelio kalno Marijos, Septynių Dievo...

1528 m. išleistuose Vilniaus vyskupijos sinodo nutarimuose išvardintos privalomos religinės šventės (šalia Velykų ir Kalėdų) atspindėjo „oficialią“ šventųjų gerbimo hierarchijąŽr. ten pat.: šventųjų apaštalų, Stepono, Jono Krikštytojo, Lauryno, Stanislovo, Martyno, Mikalojaus, arkangelo Mykolo...

Švenčių kūrimui, jų tradicijų aktualizavimui įtakos turėjo daugelis istorinių socialinių aplinkybių, kai kurių socialinių institucijų, pilietinės visuomenės ar net pavienių asmenų ilgainiui išplitusių iniciatyvų. Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į religijos bei politinės ideologijos...

Įvadas Šiuo metu nemažai Lietuvoje švenčiamų švenčių laikomos tradicinėmis metinėmis lietuvių šventėmis. Tačiau kada ir kaip šios šventės tokios tapo? Kada vieni ar kiti ritualai, atributai imti sieti su šiomis šventėmis? Dažnas Lietuvos gyventojas pasakytų, kad, pavyzdžiui, Valentino diena ar...

Santrauka. Straipsnyje aptariami specifiniai istoriniai ir sociokultūriniai veiksniai, turėję reikšmingos įtakos modernioms tradicinėmis laikomoms metinių „lietuviškų“ švenčių sampratoms atsirasti. Pasitelkus teorinę socialinio konstruktyvizmo prieigą, aptariami metinių švenčių ir kai kurių jų...

The Discourse of Annual Festivals in Lithuanian Periodicals During the Soviet Times, 1945–1990 Summary. The first part of the article offers an analysis of presentation of the most important holidays and memorial days in the media of Soviet Lithuania during the period of 1945–1964. The study of...

Santrumpos KGB – Комитет Государственной Безопасности (Valstybinis saugumo komitetas) KP – Komunistų partija LKP – Lietuvos Komunistų Partija LKP CK – Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komitetas LKP(b) CK – Lietuvos Komunistų Partijos (bolševikų) Centro Komitetas LLKJS CK – Lietuvos Lenino...