Radiniai

The Process of the Fine Arts and the Leftist Ideology in the Interwar Lithuania Summary. The topic of the article is the interconnection between processes of the fine arts and the ideologies. This issue was of great importance to the aesthetic thought of the interwar Lithuania. The author...

Literatūra Alantas, Vytautas, „Žiūrovo įspūdžiai iš rudens dailės parodos“, Lietuvos aidas, 1936 10 24. Cvirka, Petras C., „Ars“ grupes meno paroda“, Kultūra, 1934, nr. 4, p. 245–246. Cvirka, Petras, „Apie dailininkus“, Kultūra, 1936, nr. 1, p. 31–33. Jankevičiūtė, Giedrė, Dailė ir valstybė...

Išvados 1.Priežasties, dėl kurios kairiųjų pažiūrų meno kritikų skelbta meno socialinio determinuotumo samprata neįgavo platesnio atgarsio dailės kritikoje ir neturėjo svaresnės įtakos dailės gyvenimui, reikėtų ieškoti marksistinės meno teorijos literatūrocentriškame pobūdyje. Šiai teorijai...

Bandydamas atremti kairiesiems adresuotą priekaištą dėl propagandinių tikslų, Korsakas aiškino, jog klaidinga reikalavimą išreikšti pažangias epochos idėjas traktuoti kaip apsiribojimą siužetiniu paveikslu. Žiūrovas turi stengtis suprasti „nuotaiką bei mintį, dailininko dažnai sąmoningai ar...

Valeškos paveiksle Birutė ir dvi jos draugės kaip „šių dienų kafešantano šokėjos, išsekusios, ciniškos, be jokio mergiško drovumo ir kuklumo. Jų figūros dailininko pabrėžtinai pailgintos, atseit „sumodernintos“ ir primena dabarties madų žurnalų damas“. Apnuogintos, skraiste pridengtos Birutės...

2. Meno pasaulėžiūrinis sąlygotumas Teorinį meno ryšio su ideologija aiškinimą Korsakas, į rusų ir vokiečių marksistinę estetiką gilinęsis literatūros kritikas, perėmė iš rusiškų šaltinių: „psichoideologijos“ teorijoje teigiama, kad tuomet, kai menininkas priklauso politiškai įsitvirtinusiai...

Kaip dažna polemikose, Cvirkos samprotavimą apie sugrįžimą „prie Courbet principų“ Vienožinskis interpretavo supaprastindamas, t. y. įžvelgdamas jame tik anachronistinį XIX a. realizmo susigrąžinimą. Nepamatuota buvo Vienožinskio pastaba esą Cvirka klaidingai priskyrė realizmui Goya ir...

Vieno žymiausių tarpukario dailės kritikų tapytojas Justinas Vienožinskis straipsnyje „Vaizduojamasis menas ir mes“, kuriame polemiškai reagavo į daugelį Rudens dailės parodos recenzijų, išryškino Cvirkos ir Alanto teiginių apie dailės būklę ir perspektyvas nekompetentingumą. Lietuvių...

Cvirka kalbėjo visuomenės, norinčios gyvenimiškesnės tematikos, vardu. Tačiau viena, kai to norėta ideologinio užsiangažavimo sumetimais – ar tai būtų oficialioji ideologija, pageidavusi vaizduoti laimėjimus, ar kairioji, skatinusi išreikšti nepasitenkinimą buržuazine tikrove. Kita – kai...

1. Realizmo–modernizmo priešstata 1935 m. Rudens dailės parodos, kurią surengė neseniai įsteigta Dailininkų sąjunga, proga publikuotame straipsnyje svarstymus apie dailės būklę Cvirka pradėjo konstatuodamas kaip neginčijamą faktą, kad Rašytojų pasaulėžiūrinio apsisprendimo (reikia turėti...

Įvadas Dailės procesas ir ideologija yra plati, įvairiais aspektais nagrinėtina tema, dominanti ir dailėtyrininkus ir kultūrologus. Jau keleri metai Lietuvoje vykdomi dailės gyvenimo tyrinėjimai: dailės pritaikymo valstybės propagandai, Lietuvos įvaizdžio bei oficialaus stiliaus formavimo...

Santrauka. Straipsnis skirtas svarbiai tarpukario Lietuvos estetinės minties temai – dailės proceso ir ideologijos ryšiui. Nagrinėjama marksistine meno klasinės prigimties teorija besivadovavusių meno kritikų meno socialinio determinuotumo samprata, siekiama atskleisti jos, kaip dailės kritikos...

The Concept of Beauty in the Aesthetics of Interwar Lithuanians Summary. The paper is dedicated to the problem of beauty in art in the aesthetics of interwar Lithuanians. The creeds of the most dramatic representatives of catholic aesthetics – Adomas Jakštas, Stasys Šalkauskis, Jonas Grinius –...

Literatūra Ališauskas, Vytautas, „Logo funkcijos A. Jakšto estetikoje“, Literatūra, 1989, t. 31, nr. 1, p. 52–63. Andriuškevičius, Alfonsas, Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918–1940, Vilnius: Mintis, 1989. Grinius, Jonas, „A. Jakšto estetikos eskizas“ | Adomas Jakštas, Raštai, t. 3...

Baigiant tarpukario katalikiškosios estetikos grožio sampratos aptarimą, teigtina, kad jos vaidmuo lietuvių estetikoje kontroversiškas. Viena, ji praturtino teorinį diskursą, į jį įtraukė fundamentalias estetikos temas ir tobulino terminiją. Antra, kaip metodologinė prieiga meno kritikai ši...

Objektyvizmo implikuojamą grožio neistoriškumą, „amžinų“ normų galiojimą, Grinius bandė sušvelninti įvesdamas subjekto poreikių matmenį. „Mat žmogus yra tokia komplikuota būtybė, kuriai malonu ne tik olimpinę kontempliaciją žadinantieji objektai, bet taip pat leidžiantieji pajusti įvairų...

Ketvirto dešimtmečio intelektualiniame gyvenime plito „plačios katalikybės“ idėjos, jas skleidžiant pasižymėjo teoriniams meno klausimams skirtą publicistiką rašęs, bet grožio klausimų beveik neaptaręs Keliuotis, čia jau minėtas Vaičiulaitis. Katalikiškosios estetikos pokyčių grožio tematikoje...

Tiesos, gėrio ir grožio vienovės postulatą Šalkauskis traktavo ne taip rigoristiškai kaip Jakštas. Polemizuodamas dėl meno autonomijos, pastarasis užėmė moralisto pozicijas. Šalkauskis daugiau dėmesio skyrė moralės normoms interiorizuoti – tik tapę menininko dvasine savastimi, krikščioniški...

Šalkauskio koncepcijoje objektyvius ir visuotinai reikšmingus estetinio gyvenimo dėsnius nustato „bendroji estetika“. Ji, skirtingai nei deskriptyvinė „specialioji estetika“, kuriai priskiriamos menotyros disciplinos, privalo būti normatyvine disciplina. Pabrėžiama, kad estetikos dėsniai...

Ir Jakštas, ir Šalkauskis susidūrė su objektyvistinei grožio mene sampratai iškylančiu keblumu – grožio, o drauge estetinio vertingumo normų, teisingumo pagrindimu. Jakštas, atsakydamas į Sruogos klausimą, kaip nustatyti, ar žmogus teisingai suprato iš Amžinojo Logo (Dievo) gaunamas...