Mokslo renginių dalyviams patariama:
- Pranešimus rengti saikingos apimties, apie 0,25–0,75 sp. l. Galima ir stambesnius, tačiau atsižvelgtina į renginio dalyvių skaičių. 3–6 žmonių simpoziume net ir 1,5 sp. l. pranešimai nekels nepatogumų, nes jų – vos keli. Tačiau 10–20 žmonių konferencijoje tokios apimties pranešimai dalyvius greičiausiai vargins.
- Rengiant pranešimus vadovautis bibliografijos rašyba, nepamiršti pridėti pagrindinių žodžių bei santraukų lietuvių ir anglų kalbomis.
- Skaitant kolegų pranešimus žymėtis klausimus.
- Svarstymo metu nedaryti ilgų pertraukų – išblėsus pirmajam įspūdžiui netenkama svarbios mąstymo, vaizdavimo, o kartu ir rašymo paskatos.
- Klausimus pranešėjams teikti ir svarstyti po vieną. Pavyzdžiui, turint 2 klausimus, pirma teikti ir svarstyti vieną, paskui – kitą.
- Rašant atsakymus, pagal aplinkybes kolegas cituoti atskiromis ištraukomis, naudojant sudėtinio citavimo priemonę (žr. „Kaip naudoti citavimo priemones atrašant kolegoms?“).
- Nerašyti pratisų atsakymų – svarstymai neturėtų tapti pranešimais.
- Rašant atsakymus tekstą skaidyti į glaustas pastraipas, atskirtas tuščia eilute.
- Šaltinius vartoti nuosaikiai – svarstymai gali turėti mokslinį aparatą, tačiau ne tokį tankų, kaip pranešimų.
- Žanro ir tono požiūriais svarstymai turėtų būti lengvesni ir laisvesni už pranešimus.
- Į kolegas kreiptis vardu arba antruoju daugiskaitos asmeniu iš mažosios raidės, net jei pranešėjas ir pašnekovas yra geri pažįstami.
- Rašomą tekstą formuoti (pusjuodžiu šriftu, kursyvu ir pan.) tik tiek, kiek būtina minčiai perteikti, visa kita palikti redaktoriams.
- Nors pranešimai turi visus akademiniams straipsniams būdingus moksliškumo požymius, tiek pačiuose pranešimuose, tiek svarstymuose juos vadinti pranešimais, o ne straipsniais.