Radiniai

Kalbos kodifikacijai daug rūpesčių kelia žodžių sintaksinės potencijos (junglumo, valentingumo) nustatymas, žodžių formų parinkimas junginyje ar sakinyje. Sintaksės reiškinius sunku norminti todėl, kad jie priklauso nuo daugelio faktorių, kad sintaksėje net ir atskiras reiškinys turi būti...

Įvadas Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros tyrėjų grupė 2012–2014 m. vykdė projektą „Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine vartosena tyrimas“ (vadovė doc. dr. Lina Murinienė). Projektą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos...

Santrauka. Kalbos kodifikacijai daug rūpesčių kelia žodžių sintaksinės potencijos (junglumo, valentingumo) nustatymas, žodžių formų parinkimas junginyje ar sakinyje. Dabartinėje vartosenoje ne visur stabilios objekto kilmininko ir su juo konkuruojančių konstrukcijų normos. Straipsnyje...

The Dative of Goal (Purpose) with the Infinitive: Some Peculiarities of Standardization Summary. Based on linguists’ corrections, recommendations and standardization works, the article reviews the tradition of standardization and codification of constructions of the dative of goal (purpose)...

Literatūra Ambrazas, Vytautas, „Diskusijos“, Mūsų kalba, 1976, nr. 4, p. 28–32. Ambrazas, Vytautas, „Lietuvių kalbos bendraties konstrukcijų raida“, Lietuvių kalbotyros klausimai, 1995, t. 33, p. 74–109. Ambrazas, Vytautas, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto...

Apibendrinant tikslo (paskirties) naudininko su bendratimi konstrukcijų norminamąjį vertinimą galima padaryti šias išvadas: Iš esmės sutariama, kad naudininko su bendratimi konstrukcija reiškia tam tikro daikto, kaip bendraties veiksmo atlikėjo ar įrankio, paskirtį, tam tikrais atvejais –...

Naudininko ir galininko su bendratimi konstrukcijų norminę vertę yra apibendrinę specialūs kodifikuojamieji darbai „Kalbos praktikos patarimai“ (I leid. 1976 m., II leid. 1985 m.) ir „Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas“ (2003 m.). Abiejuose leidiniuose nurodoma, kad naudininkas su...

Naudininko ir galininko su bendratimi konstrukcijų reikšmę ir vartojimą dabartinėje rašytinėje kalboje (administracinio ir publicistinio stiliaus tekstuose) yra aiškinusi Diana Kisielienė straipsnyje „Objekto galininkas ar tikslo naudininkas?“ Nurodoma, kad naudininkas su bendratimi dabartinėje...

Anot J. Šukio, galininkas vietoj norminio paskirties naudininko plinta dėl gimtosios tarmės poveikio (toks galininkas vartojamas pietvakarių Lietuvoje). Siūloma susilpninti bendraties poveikį ir tokių galininkų išvengti, paskirties naudininką tradiciškai vartojant prieš tranzityvinę bendratį, o...

Nuodugniai naudininko ir galininko su bendratimi konstrukcijų vartojimo atvejus yra aptaręs Jonas Šukys studijoje „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos“. Šiame sintaksės normų apraše dar sykį pabrėžiama, kad naudininko su bendratimi vartosenos pamatą sudaro paskirties...

J. Balkevičius, įsitraukęs į šią diskusiją, pabrėžia šių konstrukcijų sintaksinių santykių sudėtingumą ir pritaria V. Ambrazo samprotavimams, kad naudininkas su bendratimi gali būti susijęs dvigubais sintaksiniais ryšiais – „ne tik su daiktavardžiu, bet ir su sakinio pagrindą sudarančiu...

Prie naudininko su bendratimi vartojimo klausimo vėl grįžtama 1976 m., kai Vytautas Būda, palaikydamas J. Balčikonio poziciją, iškelia naują mintį, kad reikia remtis gramatiniu-semantiniu pagrindu, t. y. naudininko su bendratimi taisyklingumą nustatyti transformacijos būdu, pvz.: V. Ambrazas...

J. Balčikonio nuostatoms nepritarė ir diskusiją pratęsė Jonas Palionis, siūlęs atkreipti dėmesį į „gyvosios kalbos duomenis, kurie nerodo, kad tikslo naudininkas būtų vartojamas vien tiktai prie žodžių, reiškiančių priemonę tam tikslui pasiekti“Jonas Palionis, „Dar kartą dėl „naudininko su...

J. Balčikonis taisė tas konstrukcijas, kuriose naudininkas su bendratimi vartojamas prie abstrakčios reikšmės žodžių, nereiškiančių priemonės tikslui pasiekti, pvz.: Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad J. Balčikoniui gyvesnis atrodė antrasis pasakymas. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad...

Ir vėliau šių konstrukcijų vartojimas sulaukė kalbos normintojų dėmesio. Keliamas pagrindinis klausimas: ar galima tikslo naudininką su bendratimi vartoti tokiame sakinyje, kuriame nėra daiktavardžio, reiškiančio priemonę tam tikslui pasiekti? Iš kalbininkų svarstymų ir taisymų matyti, kad iš...

Taisydamas galininko klaidas Pranas Skardžius taip pat pirmiausia atkreipia dėmesį, kad klaidingai šis linksnis vartojamas su bendratimi paskirčiai reikšti, pvz.: Kalbininkas dar yra išsakęs nuomonę dėl žodžio leidimas: Iš P. Skardžiaus aiškinimo matyti, kad dokumentas (leidimas) suvokiamas...

Apie naudininko su bendratimi vartoseną yra duomenų Petro Būtėno knygoje „Trumpas linksnių mokslas praktiškam lietuvių kalbos reikalui“. Tiesa, čia teorinė šios konstrukcijos apibrėžtis ir pavyzdžiai paimti iš J. Jablonskio „Linksnių ir prielinksnių“Žr. Petras Būtėnas, Trumpas linksnių mokslas...

A. Piročkinas studijoje apie J. Jablonskio kalbos taisymus rašo, kad J. Jablonskis savo darbuose ne kartą taisė galininką su bendratimi, kuris buvo vartojamas vietoj tikslo (paskirties) naudininko su bendratimi, pvz.: Remiantis šiais taisymais, galima teigti, kad J. Jablonskis naudininką su...

Dėl tikslo (paskirties) naudininko su bendratimi norminamojo vertinimo yra plačiai diskutuota. Naudininko su bendratimi konstrukcijas, jų vartojimo pobūdį pirmasis yra apibūdinęs Jonas Jablonskis sintaksės norminamajame veikale „Linksniai ir prielinksniai: jų vartojimas mūsų kalboje“ (1928 m.)...

Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra 2012–2014 m. vykdo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiamą projektą „Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine vartosena tyrimas“. Projektu siekiama atskleisti įvairių sintaksės...