Radiniai

Įvadas Pastaraisiais dešimtmečiais lietuvių kalbotyros darbuose reklama sulaukia nemažai dėmesio: reklamos tekstai vertinami kalbos taisyklingumoŽr. Aldonas Pupkis, „Reklamos kalbos stilius ir taisyklingumas“, 1994; Dalia Blažinskaitė, „Žargonybių motyvacija reklamoje“, 2002; Jonas Klimavičius...

Santrauka. Reklama – vienas iš dažniausiai šiuolaikinėje visuomenėje aptinkamų tekstų tipų. Lietuviškose interneto svetainėse skelbiamos reklamos sintaksės bruožai nedaug tyrinėti. Remiantis Lietuvos telekomunikacijų bendrovių interneto svetainių medžiaga straipsnyje pateikiamas internetinės...

The Use of Punctuation Marks in a Simple Sentence in Mid-19th Century Lithuanian Texts: The Homogeneous and Explanatory Parts of the Sentence Summary. The studies of history of the Lithuanian language give only a general outline of the use of punctuation marks in the 16th–18th century texts...

Šaltiniai ir santrumpos Akel – Akelaitis, Mikalojus, Kwestorius po Lietuwa ważinedamas žmonis bemokinąsis, Wilniuja: spaustuweja A. H. Kirkora, 1860, 62 p. Balev – Balevičius, Henrikas, Kielawiedis, Wilniuy: spaustuwiey J. Zawadzkia, 1857, 72 p. Dovyd – Dovydaitis, Juozas Silvestras...

Kaip rodo pateikti pavyzdžiai, aiškinamosios sakinio dalys su jungiamaisiais žodžiais išskiriamos kableliais arba neskiriamos (a). Sakinio pabaigoje atskiriant vienarūšes aiškinamąsias sakinio dalis, einančias po apibendrinamojo žodžio, vartojamas dvitaškis (b). Daugianaris aiškinimas sakinio...

Tiriamojoje medžiagoje rasta tik po kelis atvejus, kai (a) aiškinamoji sakinio dalis turi jungiamąjį žodį, (b) kelios aiškinamosios sakinio dalys eina po apibendrinamojo žodžio ir (c) tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių sakinio dalių yra įsiterpęs jungiamasis žodis, pvz.:

M. Akelaičio, J. S. Dovydaičio, H. Balevičiaus ir K. Michnevičiaus-Mikėno raštuose aptikta labai nedaug sakinių, kai aiškinamosios sakinio dalys neišskiriamos, pvz.: Atskirai paminėtina, kad M. Valančiaus nagrinėjamame tekste aiškinamosios sakinio dalys be jungiamųjų žodžių niekada neskiriamos...

Analizuojamuose XIX a. vidurio spaudiniuose didžioji dalis vienavardžių sakinio dalių be jungiamųjų žodžių yra išskiriama kableliais, siekiant parodyti aiškinamąją jų funkciją (M. Akelaičio tekste išskiriama 98 % visų aiškinamųjų sakinio dalių be jungiamųjų žodžių, J. S. Dovydaičio – 94 %, H...

Atliktas vienarūšių sakinio dalių skyrybos tyrimas atskleidė, kad aptariamuoju laikotarpiu šios sakinio dalys atskiriamos arba neskiriamos palyginti dėsningai. Formuojasi rašto praktika atskirti bejungtukes ir priešinamaisiais ar poriniais jungtukais sujungtas vienarūšes sakinio dalis, nedėti...

Kartojamaisiais jungtukais sujungtų vienarūšių sakinio dalių skyrybai dar trūksta nuoseklumo: vienur jos atskiriamos kableliais (a) (H. Balevičiaus tekste šie atvejai sudaro 60 %, K. Michnevičiaus-Mikėno – 50 %, J. S. Dovydaičio – 42 %, M. Akelaičio – 57 %, M. Valančiaus – 48 % visų...

Analizuojami šaltiniai liudija, kad tik mažą dalį (J. S. Dovydaičio tekste 3 %, M. Akelaičio – 16 %, H. Balevičiaus – 18 %, K. Michnevičiaus-Mikėno – 21 %) sudaro tokie skyrybos atvejai, kai kablelis dedamas tarp nekartojamuoju sudedamuoju ar skiriamuoju jungtuku sujungtų vienarūšių sakinio...

M. Valančiaus analizuojamuose raštuose pasitaiko vienas kitas atvejis, kai prieš jungtuką bet, jungiantį vienarūšes sakinio dalis, rašomas ne kablelis, o kabliataškis ar net dvitaškis, pvz.: Visuose tekstuose ryškiai vyrauja polinkis neatskirti nekartojamaisiais jungtukais ir, arba, ar sujungtų...

Vienarūšes sakinio dalis, kurios sujungtos priešinamaisiais ar poriniais jungtukais, taip pat dažniausiai linkstama atskirti kableliu (a) (K. Michnevičiaus-Mikėno tekste šie atvejai sudaro 96 %, J. S. Dovydaičio – 88 %, M. Akelaičio – 86 %, M. Valančiaus – 81 % visų priešinamaisiais ar poriniais...

Kabliataškiai meistriškai įpinami į ilgesnius sakinius, pvz.: Nors kabliataškiu tiesiog keičiamas kablelis, M. Valančiaus sakinio struktūrai jis suteikia savitumo, papildomų niuansų – sakinys tarsi akimirkai nutraukiamas, paskui vėl tęsiama mintis. Tyrimo duomenys rodo, kad bejungtukių...

Artimos reikšmės bei kartojamųjų žodžių skyryba dvejopa: (a) neskiriama arba (b) atskiriama, suprantant juos kaip vienarūšes sakinio dalis, pvz.: Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik M. Valančiaus nagrinėjamame tekste bejungtukiu santykiu susietoms vienarūšėms sakinio dalims atskirti neretai yra...

Vienarūšės sakinio dalys XIX a. vidurio rašomojoje kalboje, kaip ir dabartinėje kalboje, vienarūšių sakinio dalių skyryba priklausė nuo to, kokiu būdu jos tarpusavyje sujungtos. Tiriamų autorių raštuose gana nuosekliai kableliu atskiriamos vienarūšės sakinio dalys, kai tarp jų nėra jungtuko...

Šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti ir apibendrinti XIX a. vidurio rašomojoje kalboje vyravusias vienarūšių ir aiškinamųjų sakinio dalių skyrybos tendencijas. Aptariamojo laikotarpio lietuviškų raštų skyryba specialiai netirta. Atliktos analizės duomenys gali būti pravartūs tiriant kitus...

Įvadas Dabartinė mūsų skyryba turi savo ištakas. Tai istoriškai susiformavęs rašomosios kalbos elementas. Lietuvių kalbos skyrybos istorija iki šiol nedaug tyrinėta, nors ji ir turi beveik penkių amžių tradiciją. Trūksta sisteminių lietuvių kalbos skyrybos raidos tyrimų. Lietuvių kalbos...

Santrauka. Straipsnyje nagrinėjami vientisinio sakinio sintaksinių vienetų – vienarūšių ir aiškinamųjų sakinio dalių – skyrybos ypatumai XIX a. vidurio lietuviškuose raštuose. Šių sakinio dalių skyrybos dėsningumams aptariamojo laikotarpio rašomojoje kalboje nustatyti buvo pasirinkti Mikalojaus...