Radiniai

Visi pagrindiniai ūkių žemėnaudų formavimo reikalavimai buvo įrašyti ir 1992–1997 m. galiojusioje Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikojeŽr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas nr. 423 „Dėl Žemės reformos...

5. Reikalavimas privaloma tvarka spręsti žemės naudojimo nepatogumų panaikinimą: 6. Reikalavimas formuoti bendro naudojimo (viešųjų) kelių tinklą:

1. Reikalavimas formuoti žemės sklypą taip, kad jame būtų galima pastatyti sodybą: „Kiekvienas vienasėdis turi turėti tinkamą sodybos vietą“ (75 str.). 2. Reikalavimas projektuoti tokio dydžio žemės sklypą, kuris apimtų visą ūkio savininko turimą žemę: Pagal kaimų skirstymo į vienkiemius...

Racionalių ribų žemėnaudų ir žemės valdų formavimas Racionaliomis ribomis laikytinos tokios žemės valdos, kuriose sudaryta galimybė naudoti žemę su kuo mažiausiomis darbo laiko sąnaudomis. Tai aktualiausia formuojant ūkių žemės valdas, kadangi jų naudojimas susijęs su žemės ūkio augalų auginimu...

Ūkių naudojamos žemės bei ūkio dydžio palyginimas (1 lentelė) rodo, jog ūkininko ūkiui vidutiniškai tenkantis nuosavos žemės plotas šiuo metu dar nepasiekė tarpukario Lietuvoje buvusio ūkio privačios žemės valdos dydžio. 1 lentelė. Fizinių asmenų ūkininkavimui naudojama žemės ūkio paskirties...

Šios pakeistų įstatymų nuostatos turėjo įtakos stabilių ūkinių struktūrų kūrimuisi ir žemės ūkio politikos sprendinių bei žemės reformos galutiniams rezultatams. Išanalizavus Visuotinio žemės ūkio surašymo preliminarius duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos...

Įstatymų restitucinė kryptis, paveikusi žemės ūkio paskirties žemės įteisinimo nuosavybėn ir naudojimo santykių pertvarkymą, sulėtino ir ūkių kūrimosi spartą. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo projektuojamos ne ūkių žemėnaudos, o tik žemės sklypai, pagal nustatytą eiliškumą išdalijami...

Įgyvendinant šias politines nuostatas, iki 1996 m. pabaigos Lietuvoje gyventojų asmeniniam ūkiui įteisinta naudotis 753,4 tūkst. ha žemės, privačius ūkius kuriantiems fiziniams asmenims – 1483,1 tūkst. ha (iš to ploto įteisinta nuosavybėn 1061,6 tūkst. ha), juridiniams asmenims – 806,6 tūkst...

Pagal 1989–1996 m. laikotarpiu galiojusius įstatymus, vykdant naują žemės ūkio politiką, Lietuvoje buvo siekiama aprūpinti žeme žemę dirbančius arba steigiančius subjektus – valstiečio ūkį kuriančius fizinius asmenis, šeimas, gyvenančias kaimo vietovėje ir turinčias asmeninį pagalbinį ūkį, kitus...

Tarpukario Lietuvoje bežemių skaičius sudarė apie 1/5 visų kaime gyvenančių šeimų; antra tiek sudarė mažažemiai, turintys iki 6 ha ploto ūkiusŽr. Valerijonas Balčiūnas, Lietuvos kaimų žemės tvarkymas istorijos, ūkio ir statistikos šviesoje, p.101.. 1919 m. Žemės reformos komisijos atliktos...

Naujosios žemės ūkio politikos ir žemės reformos tikslai 1991 m. priimto Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje (pateikiama 1992 m. patikslinta redakcija) apibūdinami taip: 1997 m. pakeisto Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje šie tikslai suformuluoti kiek kitaip:

Tyrimų metodai – dokumentų analizės, statistinės analizės ir apibendrinimo. Kadangi viešosios politikos sprendimai yra numatyti įstatymais, tyrimams buvo panaudoti Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai. Be to, buvo išanalizuoti 2003 m. Visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys, VĮ Registrų...

Tarpukario Lietuvoje daugumos politinių partijų interesai dėl stambiųjų dvarų žemės išdalijimo valstiečiams sutapo, jų agrarinės programos skyrėsi tik dėl neesminių dalykųŽr. Vida Kniūraitė, 1922 m. žemės reforma Lietuvoje, p. 342.. Nepriklausomoje Lietuvoje, vykdant žemės reformą ir...

Įvadas Įgyvendinant naują žemės ūkio politiką visoje šalyje valstybės vykdomi esminiai žemės valdymo ir naudojimo pertvarkymai. Jų metu pakinta ne tik žemės santykiai, bet ir susiklostęs žemės valdų išdėstymas. Tarpukario Lietuvoje 1919–1940 m. laikotarpiu atliktiems žemės reformos darbams...

Santrauka. Vykdant žemės reformą šalies mastu vienas iš svarbiausių uždavinių – tinkamai pertvarkyti žemės ūkio teritorijas, atsižvelgiant į gamybos techninį lygį ir ūkininkavimo ekonominius veiksnius. Straipsnyje palyginti tarpukario Lietuvoje ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo laikotarpiu...