Radiniai

Kultūros teologijos įtaka apokaliptiniam kinui Transfigūracijos procesas pasiekiamas per Apokalipsę, arba, kitaip sakant, kaip Pasaulio pabaigos išdava. Tarptautinių žodžių žodyneŽr. Aldona Bendorienė, Virginija Bogušienė, Emilija Dagytė ir kt. (sud.), Tarptautinių žodžių žodynas, 2001. (2001)...

Kiekvienam iš jų skirta tam tikra pareiga gyvenime, kurią reikia stengtis kuo geriau atlikti. Dvasininkas bažnyčioje Evangelijos žinią turi perduoti pasauliečiui, o pasaulietis, ją įkultūrindamas, – sekuliariai visuomenei. Anot A. Maceinos, pasauliečio veiklos arealas Kalbant apie pasauliečio...

Krikščionio savivoka pasaulyje glaudžiai siejasi su jo pašaukimo pilnatve. Knygoje Krikščionis pasaulyje A. Maceina į kultūros teologijos problemą ir perspektyvas pažvelgė dar atidžiau nei Kultūros filosofijos įvade, prie kultūros teologijos sampratos eidamas per pasauliečio savivoką...

A. Maceinos tvirtinimu, Anot P. Tillicho, transfigūracija yra labai reikšminga laikų išsipildymui. Įvairiose istorijos epochose pasaulis buvo, yra ir bus veikiamas įvairių kosminių jėgų. Tačiau Dievas joms nėra pavaldus, bet pats valdo jas dramatišku laiku – kalbant apie žmonijos esamąjį laiką...

Kultūros teologija neatsiejama nuo transfigūracijos proceso. A. Maceina kultūros teologiją įvardijo kaip teologinę istorijos ir kultūros doktrinąŽr. Antanas Maceina, „Kultūros filosofijos įvadas“, p. 159.. Jis aiškinosi, ar šalia kultūros filosofijos ir kultūros mokslo yra galimà kultūros...

Apokalipsė kaip transfigūracijos išdava XX a. pradžioje prasidėję krikščioniškosios teologijos priartinimo prie visuomenės procesai įgavo pagreitį ir susiformavo nauja teologijos kryptis, kuriai postūmį davė P. Tillichas, įvardijęs ją kultūros teologija. 1959 m. jis išleido knygą Kultūros...

Paskutinėje Šventojo Rašto knygoje – Apreiškime Jonui, arba Apokalipsėje, rašoma apie transfigūracijos procesą, pasaulio perkeitimą. Minėtoje knygoje apibūdinama naujojo pasaulio struktūra po perkeitimo: į naująjį miestą – naująją Jeruzalę – „bus sugabenti tautų lobiai ir brangenybės“ (Apr 21...

Literatūros teologiją pagrindžia pats Naujasis Testamentas, pirmiausia apaštalas Paulius. Naujajame Testamente randame tris su to meto literatūra susijusias vietas, kurios daro galimą teologijos ir literatūros dialogą. Tai trys sakiniai Biblijoje, kurie tampa meno, konkrečiau, literatūros...

Kultūros teologija pabrėžia asmens pašaukimo pilnatvę. Galima teigti, kad kultūros teologijos sampratą, kuri jau plėtojosi nuo XX a. pirmos pusės krikščioniškoje teologijoje, įtvirtino Vatikano II Susirinkimas savo nutarimuose, ypač pastoracinėje konstitucijoje apie Bažnyčią šiuolaikiniame...

Įvadas Kultūrinių ir religinių svarstymų ištakos europietiškoje epistemoje driekiasi iki graikų klasikinės filosofijos, o krikščioniškoje – iki kanoninių ir nekanoninių Evangelijų. Didžiausią pagreitį šie svarstymai įgavo XX a. pradžios Rusijoje. Tačiau tai truko neilgai, gerą dešimtmetį, iki...

Santrauka. Teologija negali būti atsieta nuo kultūros, kuri sudaro žmonijos pagrindą. Kultūros teologijos pamatu galima laikyti Šventąjį Raštą. Jau Pradžios knygoje vyksta kūrybinis procesas, kai pirmasis žmogus suteikia vardus įvairiems gyviams pratęsdamas Dievo pradėtą kūrybinį darbą...

Death as a Projection of Eternity in Leonardas Andriekus Poetry Summary. The article briefly presents the theoretic providences of M. Heidegger, J. Ratzinger and A. Maceina about subsistence, mortality and afterlife. These providences are closely connected with death as poetized by L...

Literatūra Andriekus, Leonardas, Atmink mane, Rūpintojėli, Brooklyn, N. Y.: Pranciškonai, 1985. Andriekus, Leonardas, Atviros marios, Brooklynas: išleido Tėvai pranciškonai, 1955. Andriekus, Leonardas, Laidotuvėms 1977 12 05, Lietuvos OFM archyvas. Andriekus, Leonardas, Laidotuvių pamokslas...

Andriekaus poezijoje amžinybė glaudžiai susijusi su Viešpaties veidu, su žvelgimu į Jo šviesų veidą. Dievo karalystėje neprašoma išskirtinių vietų, norima tūnoti kampelyje, nes ir iš ten matysis Dievo spindintis veidas ir užsimirš visos žemės prieblandos (eil. „Maldos“). Eilėraštyje „Sostas“Žr...

Anot Ratzingerio, „tvirtai tikima, kad kosmoso dinamika veda į tikslą, į situaciją, kada materija ir dvasia bus naujai ir galutinai tarpusavyje susijusios“Joseph Ratzinger, Eschatologija: mirtis ir amžinasis gyvenimas, p. 184.. Dar kitaip amžinybę galima pavadinti nesibaigiančia akimirka. Dabar...

Dievas yra pažadėjęs apsiplovusias Kristaus krauju sielas, kitaip sakant, pakrikštytas sielas, išsaugoti iki pasaulio prapulties ir iki „visuotinio prisikėlimo“Leonardas Andriekus, Saulė kryžiuose, p. 173.. Klausiama, „kas miegančiam atbusti įsakys“ (eil. „Įmygis“), nors atsakymas žinomas –...

Kartais mirusiųjų prisikėlimas Andriekaus poezijoje lyginamas su senųjų vartų atidarymu (eil. „Prisikėlimas“) ar triumfo vartais (eil. „Juodasis paukštis“). Viešpačiui primenama, kaip kapinių vartus bedaužant vėjams, poeto lyrinis herojus juos uždarydavo, kad mirusieji galėtų ilsėtis ramybėje...

Eilėraštyje „Daina“Žr. Leonardas Andriekus, Saulė kryžiuose, p. 191. kalbama apie tikėjimą ir netikėjimą mirusiųjų prisikėlimu. Andriekaus lyrinis subjektas žino, kad Kristus Lozorių prikėlė iš numirusiųjų. Yra daug ženklų, liudijančių prikėlimą. Vienas iš tų ženklų, ir turbūt pats ryškiausias...

Andriekaus poezijoje keliama nekrikštytųjų vėlių problema. Jų pakrikštyti jau nebeįmanoma, nes tai atliekama esybei turint kūną. Jos tarsi užstrigusios tarp mirties ir prisikėlimo, dar yra „mirties šešėliuos“Leonardas Andriekus, Saulė kryžiuose, p. 160. gyvos. Jos gyvos, anot Maceinos, tik dėl...

Eilėraštis „Šventovė“ įdomus tuo, kad jo pirminis variantas buvo publikuotas knygoje „Atviros marios“, o taisytas variantas pasirodė rinktinėje „Pasilikau tik dangų mėlyną“. Rinktinėje dar sukurtas vienas baigiamasis posmas. Kiti posmai tik truputį koreguoti. Šis eilėraštis ryškiai atskleidžia...