Radiniai

Pomirtiniai vaizdiniai Po mirties atsiveria eilėraščių autoriaus labai poetiškai prašomas anapusinis gyvenimas. Anot Ratzingerio, „mirties miego vaizdinys“, trunkantis nuo mirties iki pasaulio pabaigos, nėra paremtas jokiu Naujojo Testamento tekstu, tai tiesiog archaizmasJoseph Ratzinger...

Mirtis įsivaizduojama ne kaip giltinė su dalgiu, ne kaip pikta ragana, kaip ją įprasta vaizduoti tradiciškai. Mirtis poetui asocijuojasi su sesers meile. Mirtis žmogų myli, kaip sesuo brolį. Tai neįprastas mirties palyginimas. Sesuo mirtis turi raktus, kuriais atrakina duris, skirtas tik...

Mirtis neskelbtame ir Lietuvos OFM archyve surastame eilėraštyje „Mirtis“ tapatinama su mylinčia seserimi:

Mirtį apibūdinančiose poeto eilėse atsispindi džiaugsmingas, nors kartais ir bijant tos nelemtos valandosŽr. Leonardas Andriekus, Naktigonė, p. 103., šio pasaulio atsisakymas bei jo palikimas, kadangi tikima pomirtine egzistencija ir būsimąja amžinybe su Dievu (eil. „Transitus“, „Malda“, „Prie...

Andriekaus poezijoje mirtis tapatinama ne tik su rudeniu ir naktimi, bet taip pat ir su svėrėmis, augančiomis ir žydinčiomis rudenį (eil. „Atminimai“, „Stebuklas“, „Debesis“, „Keleivis“, „Už ką“, „Vėlės“). Rudens žemė teologiškai lyginama su altoriumi, o svėrės – su įkapių žvakėmisŽr. Leonardas...

Mirties valanda – tai labai trumpas laiko tarpas prieš anapusinį gyvenimą. Tą valandą aplanko užtemimo pojūtis, kuris netrukus virsta kita valanda, kai naktis nusagstoma perlų toga (eil. „Poetas“). Anot Andriekaus, mirus žmogui, nemiršta prisiminimai apie jį, apie jo kūrybą. Kaip teigia Maceina...

Ruošiantis mirčiai pasitaiko ir nenumatytų situacijų. Tai pasakytina apie mirusiojo prisikėlimą chronos laike, o ne Paskutinio teismo dieną (eil. „Šypsnis“, „Ašara“, „Atsibudimas“). Eilėraštyje „Šypsnis“Žr. Leonardas Andriekus, Naktigonė, p. 40. pateikiama situacija, kai palaidotas numirėlis...

Mirties laukimas Pasiruošimas mirčiai Andriekaus poezijoje susideda iš susitaikymo su artėjančiu faktu, džiaugsmingos akimirkos pajautos, atsisveikinimo su šiuo pasauliu. Andriekus mirtį poetiškai įvardija numintu gyvenimo takuŽr. Leonardas Andriekus, Atmink mane, Rūpintojėli, p. 119. ir...

Vokiečių teologas Josephas Ratzingeris knygoje Eschatologija: mirtis ir amžinasis gyvenimas (1996) kalba apie tris skirtingus mirties lygmenis: 1) mirtis kaip tuščios egzistencijos niekybė, kitaip įvardijama tariamu gyvenimu; 2) mirtis kaip fizinio kūno irimo procesas, pasireiškiantis liga ir...

Įvadas Iškilus lietuvių katalikų išeivijos dvasininkas ir poetas, Šv. Antano gimnazijos Kennebunkporte rektorius, Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, kultūros žurnalo Aidai vyr. redaktorius, žymus visuomenės veikėjas Leonardas Andriekus gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčiuose, Mažeikių...

Santrauka. Straipsnyje glaustai pateikiamos teorinės M. Heideggerio, J. Ratzingerio ir A. Maceinos būties, mirtingumo ir pomirtinio gyvenimo sampratos. Jos glaudžiai siejasi su L. Andriekaus kūryboje poetizuojama mirtimi. Andriekaus poezijoje mirtis visai nėra beprasmiškas dalykas. Su mirtimi...

The Question of Leonardas Andriekus’ Identity: An Emigrant, Expatriate or Refugee? Summary. The article raises the problem of categorizes a person as emigrant, expatriate or refugee. In the first part, the article discusses the conceptions of emigrant, expatriate and refugee. Referring to the...

Literatūra ir šaltiniai Andriekus, Leonardas, „Bažnyčia“, pamokslas, mašinraštis, Pranciškonų vienuolyno prie Kryžių kalno archyvine medžiaga (toliau – PVKK). Andriekus, Leonardas, „Dvasiškija ir lietuviškoji spauda“, paskaita, mašinraštis, PVKK. Andriekus, Leonardas, „Klaipėdos išvadavimo...

Išnagrinėjome vieną konkrečią situaciją, susijusią su L. Andriekaus asmeniu. Kaip pats teigia, jis nebuvo emigrantas ar išeivis, nes neemigravo; nebuvo nei tremtinys, nes niekas jo netrėmė; nebuvo ir pabėgėlis, nes nuo nieko nebėgo. Su pirmuoju ir trečiuoju jo teiginiu mes sutikome, tačiau...

Išvados Išeivis, tremtinys ir pabėgėlis yra trys visiškai skirtingos sąvokos, jų nereikėtų tapatinti, kaip tai daro kai kurie išeivijos ekspertai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka išeivis aiškinama kaip asmens pasitraukimas gyventi į užsienį; tremtinys aiškinamas kaip asmens ištrėmimas...

Dėl tos pačios priežasties jo negalima laikyti ir išeiviu. Išeiviu tampama asmeniškai laisvai apsisprendus iš Tėvynės išvykti į užsienį. Aišku, apsisprendimui įvairios aplinkybės gali turėti, ir turi, įtakos. Tačiau konkretūs asmenys iš išorės savo galia nepriverčia išvykti iš gimtosios šalies...

Nors Andriekus savęs nelaiko pabėgėliu, tremtiniu ar išeiviu, dažnai minėtos tapatybės atžvilgiu naudoja neutralią, jau anksčiau aptartą, sąvoką egzilaiŽr. Lietuvių rašytojų draugija, „Malonūs Bičiuliai – Rašytojos-Rašytojai…“, 1975; „Mieli Kolegos: Rašytojai-Rašytojos…“, 1979., taikomą kitiems...

Autobiografijoje, pristatydamas savo posūkį pas pranciškonus, labiausiai pabrėžia Apvaizdą. Buvo galimybė jam pasilikti dėstyti Romoje, bet, jo paties manymu, jis būtų įsitraukęs į akademinę veiklą, o literatūrai nebebūtų likę laiko, „bet Apvaizda patvarkė kitaip“Leonardas Andriekus, „Tik...

1934 m. rugpjūčio 3 d. Telšių vyskupo liudijimo dokumente teigiama, kad Kazimieras Andriekus buvo teisingomis apeigomis pakrikštytas, nėra susietas jokiais kitais įžadais, nėra sudaręs santuokinių ryšių ir pagal kanonus gali būti įvilktas į vienuolio abitąŽr. Episcopus Telšensis, Litterae...

Tačiau nereikia pamiršti, kad tarp lietuvių buvo ir pabėgėlių, ir tremtinių, ir išeivių, egzilų, egzodų, emigrantų. Jei kažkam teko pabėgti, jis negali vadintis tremtiniu ar išeiviu, o ką ištrėmė, tas negali savęs vadinti išeiviu ar pabėgėliu, o kam teko likimas būti išeiviu, tas negali vadintis...