Radiniai

Išdavystės motyvas sutrupina ir apverčia sakralumo ženklus. Liturginiai sintaksiniai ritmai pavirsta į naikinančios ironijos refrenus, sugrįžtančius biblinius segmentus, palydinčius kirčiais neprisikėlimą:

Toliau šie refrenai kinta, nihilizmas stiprėja ir įgyja nevilties šauksmo gestų sintagmas. Rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija“ ir „Augintiniai“ (1962) Mackaus Malda, pabudinta Viešpaties AngeloŽr. ten pat, p. 67., paversta į „Užsklandos rečitatyvą ir šauksmą“:

Pagrindinis sakralumo kodas neišnyksta, o nuolat stiprėja Mackaus poetikoje kaip visa persmelkiantis eilėraščių leitmotyvas. Čia jis pabrėžtinai pirminis: „Jo yra žemė“. Jį lydi daug ženklų, kurie sutvirtina šį transcendentiniu tampantį ryšį, susijusį su „žemės“ praradimu, šešėliu, Nebūtimi...

Žemės praradimas. Malda čia yra tikroji pirmapradė reakcija į istorijos destrukciją, kaip protestas arba nuolankumas. Visą praradimų dimensijos mastą atveria būtent protesto poetika, nihilistinė ir nesusitaikanti. Malda įgyja naują prasmę. Mackaus rinkinys „Jo yra žemė“ (1959) nustato jau...

Gestas Malda emigrantų kūryboje po II pasaulinio karo yra susidūrimo su nesupratimu, destrukcija, atmetimu, svetimo įvaizdžio, protesto, ironijos ir nusivylimo gestas. Jos meninio stiliaus varomoji jėga – susiskaidymas, deformacija, „subyrėjęs laikas“, tuštumos ir išdavystės šešėlis. Sąlytis su...

Aukščiausią transcendentaliosios ekspresijos tašką vargonų malda pasiekė jau O. Messiaeno (1908–1992) kūryboje, kuri XX a. II pusėje tapo naująja vargonų modernybės erdve, itin svarbia tuo metu sakralumo imuniteto ieškojusiai, deformacijas patyrusiai okupuotų Baltijos tautų kompozitorių kūrybai...

Kitokios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) kūryboje „maldos“ arba giesmės. Jose jau vyksta ne tik romantinis, bet ir modernybės virsmas – judėjimo pulsą nustelbia šuoliai į aukštumas arba kritimas į gelmes, išplečiantis dieviškumo dimensiją iki kosminio transcendentalizmo. Toks yra...

Būtent postromantinis vargonų Maldos tipas įžengė į lietuvių muzikos modernizmą XX a. pr. Čia verta atidžiau pažvelgti į J. Naujalio, Č. Sasnausko bei M. K. Čiurlionio Maldas – kūrinius vargonams arba / ir fortepijonui (Čiurlionio), inspiruojančius vargonų transkripcijasŽr. Mikalojus...

Malda kaip instrumentinis kūrinys praeityje. Istoriniai ir religiniai šaltiniai Maldos transformacija vyko visose epochose. Ji išryškėdavo „amžių pabaigose“, kurioms būdinga prisikėlimo kitos sferos vizija. Todėl dažnai minima menotyroje epochų sankirtos kategorija yra aktyvus Maldos dinamizmo...

Santrauka. Straipsnyje siekiama atskleisti lietuvių išeivių muzikos ir poezijos pokarinės epochos bruožus. Pažymėtinas čia kitas, atviriau dramatinis nei Lietuvoje, lietuviškos tapatybės įvaizdis, neatplėštas iš Vakarų erdvės, susijęs ypatingai su malda. Tai itin svarbu muzikos raiškai. Maldos...

M. K. Čiurlionis and R. Wagner – The Two Semantic Codes of M. Urbaitis’ Minimalism Summary. Minimalism has played a very important role in Lithuanian music. It absorbed the features of folklore and myth and became a national style. One of its originators, the composer Mindaugas Urbaitis (b...

Literatūra Bagdonavičius, Vacys, Spindulys esmi begalinės šviesos: etiudai apie Vydūną, Vilnius: Gervelė, 2008. Bagdonavičius, Vacys, Sugrįžti prie Vydūno: straipsniai, esė, pokalbiai, Vilnius: Kultūra, 2001. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas, Apie muziką ir dailę: laiškai, užrašai ir...

4. Idealizmo ir minimalizmo sąveika M. Urbaičio kūryboje vis dėlto (nepaisant kritikos priekaištų dėl „savęs atsisakymo“ kuriant stilių) yra labai perspektyvi. Tą liudija jo kūrinių sėkmė, integracija į koncertinį gyvenimą, kitoks, aktyvesnis, atlikėjų dėmesys kūrybai nei, pavyzdžiui...

Išvados 1. Muzikos istorijoje yra tik keli kompozitoriai, nenutrūkstamai veikiantys žmonijos dvasinį turinį, valstybių gyvenimą, ateities vizijas, kitaip tariant, dalyvaujantys „pasaulio kūrime“. Neabejotinai jiems priklauso ir R. Wagneris, ir M. K. Čiurlionis. M. K. Čiurlionio minčių sklaida...

Beje, Vydūnas savo vertinimais yra labai susijęs ir su vokiškąja kultūra – „Dievų žlugimu“, su R. Wagnerio ir politinio blogio įvaizdžiais, apie kuriuos daug rašėŽr. Vacys Bagdonavičius, Spindulys esmi begalinės šviesos: etiudai apie Vydūną, p. 143.. Galima teigti, kad Vydūnas kreipė meną iš...

M. Urbaičio reversija tiek į čiurlioniškąjį, tiek ir į vagneriškąjį romantizmą turi giluminį atkūrimo instinktą, būdingą lietuviškajam minimalizmui, kurio silpnąsias puses atskleidžia ir racionalia logika pagrįstai sugriauna postminimalistai – R. Mažulis, R. Kabelis, Š. Nakas. Ir vis dėlto...

5 pav. Mindaugas Urbaitis. Noktiurniškasis sferų bangavimas – „skambanti tyla“

To paties pavadinimo M. K. Čiurlionio paveikslo įvaizdis yra tapęs įkvėpimo šaltiniu daugeliui kompozitorių. M. Urbaičio opusas išsiskiria ypatinga čiurlioniška vienove, pasaulių sferų sinteze, ir tai pasiekiama paprastomis taikliomis priemonėmis – paties M. K. Čiurlionio citatomis iš Noktiurno...

4 pav. Mindaugas Urbaitis. „Ramybė“, 2000

Tad M. Urbaičio 2000-ųjų opusas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlioniui, skirtingai negu „Der Fall Wagner“, nesukelia jokių abejonių ir kontroversijų, atvirkščiai, yra logiška seka: laukiamas kaip gimstantis dar vienas gausios šeimos vaikas. Ir vis dėlto jis yra vienišas bei išskirtinis – po tolima...